Kaip svarbus elementas kuriant popieriaus gaminius, balinimo masė yra kelių etapų procesas, kurio metu likęs ligninas sunaikinamas arba pašalinamas, kad galutinis produktas būtų vizualiai paryškintas. Ligninas, organinis junginys, skirtas sumedėjusių augalų ląstelėms standinti, vaidina reikšmingą vaidmenį minkštimo spalvoje. Taigi, balinant minkštimą, ligninas suskaidomas į mažesnes molekules, kad būtų pasiektas ryškumas. Apskritai, kuo daugiau lignino lieka galutiniame produkte, tuo didesnė tikimybė, kad jis palaipsniui pagelsta dėl oro ar šviesos poveikio. Delignifikacijos veiksmas paprastai apima kelis skirtingus apdorojimo etapus, nes vieno etapo balinimo procesas greičiausiai neigiamai paveiktų bendrą plaušienos stiprumą.
Yra du galimi cheminio plaušienos balinimo proceso būdai. Jei galutiniame produkte norima išlaikyti didelį masės procentą ir pasiekti iki 70 procentų galimo ryškumo, geriausias būdas yra suskaidyti ligniną, kad būtų sumažintas jo poveikis plaušienos spalvai. Kad šviesumas būtų 90 procentų ar didesnis ir šiek tiek prarastų pluošto savybes, ligninas turi būti beveik visiškai pašalintas. Ryškumas apibrėžiamas kaip gebėjimo atspindėti šviesą laipsnis. Bet kuriame procese ištirpęs ligninas išplaunamas iš minkštimo tarp apdorojimo etapų.
Tradiciškai įprastas plaušienos balinimo procesas buvo vadinamas CEHDED arba CEDED, kuriame raidės nurodo konkrečių cheminių medžiagų naudojimo tvarką. CEHDED procesas apėmė šiuos veiksmus: chloras (C); šarminis ekstrahavimas (E); hipochloratas (H); chloro dioksidas (D); šarminis ekstrahavimas (E); ir daugiau chloro dioksido (D). CEDED atveju hipochlorato (H) pakopa buvo pašalinta.
Nebuvo vertinama, kad mechaninės plaušienos balinimo procesai turi neigiamą poveikį aplinkai, nes šiuose procesuose paprastai naudojamos cheminės medžiagos paprastai gamina šalutinius produktus, kurie yra gana nepiktybiniai. Priešingai, cheminės masės balinimas gali pakenkti aplinkai, ypač dėl organinių medžiagų, patenkančių į gretimus vandens telkinius. Iki 1930-ųjų buitinis baliklis arba natrio hipochloritas dažniausiai buvo plaušienos balinimo priemonė; vėliau chloras buvo pasirinktas balinimo elementas. Nuo 1990 m. plaušienos delignifikacijai dažniau naudojami naujesni procesai, kuriuose nenaudojamas chloras. Šie procesai paprastai žinomi kaip Element Free Chlorine (ECF), kuriame gali būti tam tikras chloro dioksido kiekis, ir Totally Free Chlorine (TCF), kuriame vietoj chloro naudojamos cheminės medžiagos, pvz., vandenilio peroksidas, deguonis arba ozonas.