Smegenų sukrėtimas yra smegenų sužalojimas, dažnai sukeltas smūgio į galvą, kuris gali sukelti laikinus ar ilgalaikius simptomus, tokius kaip atminties praradimas, spengimas ausyse, dezorientacija, vėmimas, nuovargis, galvos skausmas ir galvos svaigimas. Atsigavimo laikas po smegenų sukrėtimo paprastai priklauso nuo smegenų sukrėtimo sunkumo ir paprastai svyruoja nuo kelių minučių poilsio iki mėnesio poilsio, atidžiai stebint, ar per poilsio laikotarpį neatsiranda, atsinaujina ar nepablogėja simptomai. Reabilitacija bus ilgesnė, jei pacientas prieš tai patyrė smegenų sukrėtimą arba jam išsivysto sindromas po sutrenkimo, kai simptomai išlieka poilsio laikotarpiu arba grįžta, kai pacientas atnaujina įprastą veiklą. Poilsis, norint atsigauti nuo smegenų sukrėtimo, paprastai reiškia fizinio aktyvumo ribojimą, kiek įmanoma daugiau miego ir skaitymo bei ekrano laiko apribojimą.
Daugelis gydytojų asociacijų skirsto smegenų sukrėtimus į tris laipsnius, atsižvelgdami į simptomus, ir paprastai pritaiko smegenų sukrėtimo atsigavimo laiką pagal smegenų sukrėtimo laipsnį, jei anksčiau nebuvo sukrėtimų. Pirmojo laipsnio smegenų sukrėtimas neapima sąmonės praradimo, simptomai trunka nuo penkių iki penkiolikos minučių ir gydomi keletą minučių pailsėjus, o po to grįžtant prie įprastos veiklos ar žaidimo. Kai smegenų sukrėtimas nepraranda arba sąmonės netenka mažiau nei penkias minutes, o smegenų sukrėtimo simptomai trunka ilgiau nei 15 minučių, jie priskiriami antrojo laipsnio ir gydomi vienos savaitės trukmės poilsio laikotarpiu. Trečiojo laipsnio smegenų sukrėtimo atveju, dėl kurio prarandama sąmonė, reikalingas dviejų ar keturių savaičių poilsio laikotarpis. Poilsio laikotarpiu arba atnaujinus veiklą neturėtų būti jokių simptomų, arba būtina tęsti poilsį.
Kai pacientas patiria antrąjį smegenų sukrėtimą, atsigavimas pailgėja. Pirmojo laipsnio smegenų sukrėtimo atsigavimui reikalingas dviejų savaičių poilsio laikotarpis, o antrojo laipsnio smegenų sukrėtimui – mažiausiai vieno mėnesio poilsio laikotarpis. Trečiojo laipsnio smegenų sukrėtimai yra kruopščiai įvertinami, o poilsio laiką nustato neurologas. Posmegenų sukrėtimo sindromas dažniau pasireiškia žmonėms, patyrusiems daugybę smegenų sukrėtimų, todėl reikalingas papildomas poilsis ir kartais neurologinis įvertinimas bei smegenų skenavimas.
Per artimiausias keturiasdešimt aštuonias valandas po smegenų sukrėtimo gydytojas gali nurodyti, kad pacientą stebėtų draugas ar šeimos narys, ar nepablogėja ar atsiranda naujų smegenų sukrėtimo simptomų. Gydytojas taip pat gali paprašyti prižiūrėtojo pažadinti pacientą kas kelias valandas, kad patikrintų simptomus ir grąžintų pacientą į ligoninę, jei pasikeičia simptomai. Poilsio laikotarpis, skirtas atsigauti nuo smegenų sukrėtimo, turėtų apimti fizinį poilsį, miegą, ribotą laiką prie ekrano ir nevartoti nereceptinių vaistų ar alkoholio, nebent tai patvirtintų gydytojas. Pasibaigus poilsio laikotarpiui, pacientas turi labai lėtai grįžti prie įprastos veiklos, stebėti, ar neatsinaujina smegenų sukrėtimo simptomai, ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai atsinaujina.