Faskuliacija yra tiesiog raumenų trūkčiojimas arba nevalingas skeleto raumenų skaidulų susitraukimas, paveikiantis nedidelę lokalizuotą sritį. Faskuliacija gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai labiausiai pastebima ant veido. Tai gali sukelti daugybė bendrų veiksnių, tokių kaip stresas, vitaminų trūkumas ar dehidratacija, kurie neturi ilgalaikio poveikio. Tai taip pat gali atsirasti dėl kai kurių neurologinių sutrikimų, trauminių sužalojimų, reakcijų į vaistus ar apsinuodijimo. Norint nustatyti fascikuliacijos priežastį, gali būti atliekami tokie tyrimai kaip biopsijos, elektromiografijos (EMG) ir nervų laidumo tyrimai.
Ilgesni didelio streso laikotarpiai gali sukelti susižavėjimą, tačiau paprastai šie trūkčiojimai neprasideda tol, kol kūnas pradeda atsipalaiduoti po to, kai stresas sumažėja. Magnio ar kalcio trūkumas taip pat gali sukelti raumenų trūkčiojimą ir paprastai gali būti koreguojamas pakeitus mitybą arba pridedant papildų. Vitamino D trūkumas gali sukelti trūkčiojimą, nes jis linkęs silpnai pasisavinti kalcį. Dehidratacija gali sukelti fascikuliaciją, nes organizmas linkęs netekti skysčių ir elektrolitų vienu metu; kalcis ir magnis yra vieni iš labiausiai paplitusių elektrolitų, reikalingų normaliai raumenų funkcijai. Šiuos trūkčiojimus gali patirti bet kuris raumuo, tačiau dažniausiai jie atsiranda akių srityje, liežuvyje ir didesniuose rankų bei kojų raumenyse.
Daugelis neurologinių sutrikimų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, amiotrofinė šoninė sklerozė arba Lou Gehrig liga, gimdos kaklelio spondilozė ir motorinių neuronų ligos, gali sukelti fascikuliaciją dėl nervinio signalo perdavimo sutrikimų. Bet koks trauminis sužalojimas, sukeliantis ilgalaikį nervų suspaudimą ar pažeidimą raumenyse ar šalia jų, gali padidinti paciento tikimybę susižaloti, o galvos trauma smegenų srityje, kuri kontroliuoja savanoriškus raumenų judesius, taip pat gali sukelti tai. Yra žinoma, kad tokie vaistai kaip kofeinas, diuretikai, kortikosteroidai ir įvairių tipų estrogenai gali sukelti raumenų tikėjimą. Priešingai, kai pacientas tampa priklausomas nuo benzodiazepino, nutraukus vaisto vartojimą arba smarkiai sumažinus dozę, gali pasireikšti fascikuliacija. Raumenų trūkčiojimas taip pat yra apsinuodijimo organiniais fosfatais, paprastai naudojamais pesticiduose, simptomas.
Reflekso ir raumenų jėgos testai dažnai atliekami anksti diagnozuojant fascikuliacijos priežastį, o po to gali būti atliekami kraujo tyrimai arba raumenų biopsijos. EMG paprastai atliekama siekiant atmesti Lou Gehrig ligą ir padėti nustatyti, ar problema yra pačiose raumenų ląstelėse, ar nervuose, kurie yra susiję su raumenimis. Nervų laidumo tyrimas taip pat gali būti naudojamas norint nustatyti, kaip greitai ir efektyviai nerviniai signalai pasiekia raumenis.