Mylėjimo terminas yra vardas, naudojamas išreikšti meilę kam nors ar kažkam. Vardai ar pavadinimai su mažybine priesaga, sutrumpintos tikrinių vardų formos arba iš pažiūros nesusiję žodžiai, pvz., „antis“ arba „moliūgas“, gali būti laikomi susižavėjimo terminais. Be tikro meilės arba netinkamoje situacijoje šie žodžiai gali būti labai įžeidžiantys.
Daugelyje skirtingų kalbų tiek tinkamų, tiek netinkamų daiktavardžių galūnėse pridedami įvairūs skiemenys, reikštų menkumą ir, paprastai, meilę. Tai žinomos kaip mažybinės priesagos. Pavyzdžiui, -(c)ito/-(c)ita yra mažybinės priesagos rūšis ispanų kalboje, -chen arba -lein vokiečių kalba ir -etto/-etta italų kalboje. Anglų kalba dažnai naudoja -ie arba -y priesagą, pvz., Willie ir Johnny vietoj William ir John.
Tikrieji vardai daugelyje kalbų sutrumpinami kaip susižavėjimo ar slapyvardžio terminas. Pavyzdžiui, moteris, vardu Elžbieta, gali būti žinoma kaip Eliza, Liz arba Beth. Kartais pavadinimas šiek tiek pakeičiamas, kaip Bess. Dažnai prie sutrumpinto vardo pridedama mažybinė priesaga, kaip ir Lizzy ir Betsy. Ir sutrumpintos formos, ir žodžiai su mažybinėmis priesagomis dar vadinami hipokorizmais.
Turintis įvardis „mano“ vartojamas daugelio meilės terminų pradžioje keliomis kalbomis. Pavyzdžiui, „mano brangusis“ ir „mano brangusis“ anglų kalba, taip pat mon amour ir ma chérie prancūzų kalba. Kartais meilės terminas yra tiesiog „mano“, po kurio nurodomas santykių tipas, pvz., „mano vyras“ arba „mano žmona“.
Kai kurie meilės terminai akivaizdžiai kilę iš žodžių, turinčių malonią konotaciją, pvz., „mielas“ arba „cukrus“, o kiti yra ne taip lengvai paaiškinami. Prancūziškas meilės terminas gali apimti kelis gyvūnus, pavyzdžiui, ma caille, reiškiantį „mano putpelės“. Panašiai „naminis gyvūnėlis“ ir „antis“ yra paplitę tam tikrose Anglijos dalyse.
Nors artimi draugai ir šeimos nariai dažnai labai džiaugiasi bendromis meilės sąlygomis, kai kurie žmonės įsižeidžia, jei nepažįstamasis į juos kreipiasi panašiomis sąlygomis. Panašiai tam tikros socialinės situacijos ir darbo santykiai draudžia naudoti meilės sąlygas. Nors vaikas gali vadinti kaimyną draugišku slapyvardžiu, būtų netinkama, kad tas pats vaikas tokiu vardu vadintų savo mokytoją.
Kita vertus, kai kurie žmonės vartoja susižavėjimo terminą, kuris pašalinį asmenį atrodo įžeidžiantis, nors kalbėtojui ir adresatui tai atrodo meili. Vienas iš pavyzdžių, paplitęs keliose Lotynų Amerikos šalyse, yra žodis viejito arba „mažas senis“. Kiti savo draugus ar vaikus vadina tokiais žodžiais kaip „kenkėjas“ arba „bėda“.