Suskilęs smakras taip pat vadinamas įdubimu smakru, smakro skeltuku arba dar mažiau elegantišku užpakaliniu smakru. Tai maža ar didelė smakro įduba, kuri iš tikrųjų yra genetiškai nulemta ir atsiranda dėl to, kad apatinis žandikaulis visiškai nesusilieja centriniame taške. Tai nesukelia problemų daugumai žmonių, kurių smakras plyšęs; tai tik sukelia išvaizdos skirtumus. Dažnai pastebėsite, kad tėvai, kurių smakras plyšęs, dažniausiai gimdo vaikus su tokiais pat ženklais. Suskilęs smakras tėvai gali perduoti šį bruožą savo vaikams arba ne, o kai kurie vaikai gims su skeltu smakru tėvams, neturintiems šios savybės.
Suskilęs smakras yra įdomus tyrimas ir pavyzdys, kaip gali veikti genetika ir kaip kartais nepavyksta išreikšti paveldėtų genų. Teoriškai tėvai, kurių abiejų smakras plyšta, tai iškart perduos vaikams, nes tai yra dominuojanti savybė. Yra dvi priežastys, kodėl tai gali neįvykti, nes plyšį lemiančius genus gali paveikti kintama skverbtis. Kintama skverbtis reiškia, kad net dominuojantis bruožas gali būti neišreikštas. Tai gali sukelti aplinka – kažkas vaisiaus aplinkoje sukėlė visišką žandikaulio susiliejimą. Tai taip pat gali sukelti kažkas, kas vadinama modifikuojančiais genais, kurie veikia genų, atsakingų už smakro plyšį, funkciją.
Jei modifikavimo genai slopina geną, kontroliuojantį nepilną žandikaulio kaulo susiliejimą, tada plyšys nebūtų išreikštas. Be to, du tėvai, neturintys plyšusio smakro, galėjo turėti modifikuojančių genų, dėl kurių susiliejo žandikaulis. Jų vaikams gali trūkti šių modifikatorių ir visi turi įtrūkimų, nepaisant to. Esmė ta, kad nesvarbu, ar tėvai turi įtrūkimų, vaikai gali jų turėti arba ne. Kintama skverbtis gali sukelti nedidelę painiavą, tačiau paaiškina, kodėl plyšys ne visada paveldimas arba gali atsirasti vaikams, kurių tėvai neturi įtrūkimų, nors tai yra retai.
Suskilęs smakras tikrai egzistavo labai ilgą laiką. Prancūzijoje Isturitz urvuose aptiktos suakmenėjusios Homo sapiens liekanos yra dešimčių tūkstančių metų senumo anglies dioksidas, kuriose matomi iškilūs plyšiai. Literatūroje vyrauja ir plyšęs smakras.
Piktadariai dažnai turi gilių įtrūkimų, taip pat ir herojai. Taip pat mylime savo esamus ir buvusius aktorius su skeltu smakru, tokius kaip Cary Grant, Kirk Douglas, Michael Douglas, John Travolta, Jude Law ir seras Ianas McKellenas. Reikėtų pažymėti, kad daugelis šių aktorių vaidino ir piktadarius, ir herojus, o suskilęs smakras, regis, yra vienas iš tų pritaikomų veido bruožų, galinčių įvairiais būdais pasiduoti dramatiškai išraiškai.