Suspausti slanksteliai yra būklė, atsirandanti dėl stuburo lūžio. Galiausiai dėl stuburo kolapso suspausti slanksteliai dažnai atsiranda esant osteoporozei ar sužalojimui. Tie, kurių slanksteliai suspausti, gali likti besimptomiai, o tai reiškia, kad jiems nejaučia jokių simptomų arba atsiranda stiprus nugaros skausmas, kuris yra svarbiausias suspaudimo slankstelio vieta. Šios būklės gydymas priklauso nuo stuburo lūžio vietos, priežasties ir sunkumo.
Norint patvirtinti suspausto slankstelio buvimą, gali būti atliekami keli diagnostiniai tyrimai. Pradinė fizinė apžiūra paprastai atliekama siekiant įvertinti fizinę asmens nugaros ir stuburo būklę. Įtarus suspaustus slankstelius, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, įskaitant kompiuterinę tomografiją (KT) ir rentgeno spindulius, siekiant įvertinti stuburo būklę ir suspaudimo mastą. Tiems, kuriems osteoporozė nebuvo diagnozuota, gali būti atliktas kaulų tankio tyrimas, siekiant nustatyti arba nustatyti ligos riziką.
Stuburo lūžis gali įvykti be asmens žinios ir likti nepastebėtas neribotą laiką. Tie, kuriems atsiranda stuburo lūžio požymių, gali patirti įvairių simptomų. Nugaros skausmas, kurį sukelia stuburo lūžis, gali būti laipsniškas arba lėtinis ir pasireikšti įvairaus laipsnio – nuo lengvo diskomforto iki veriančio skausmo. Kai kurie asmenys gali numesti colius nuo savo ūgio ir užimti sulenktą laikyseną. Ilgainiui dėl nuolatinio stuburo lūžių kaupimosi gali išsivystyti būklė, vadinama kifoze arba suapvalinimu, dėl kurio gali atsirasti dilgčiojimas ir tirpimas apatinėse galūnėse, galiausiai pablogėjantis gebėjimas vaikščioti.
Dauguma stuburo slankstelių lūžių įvyksta susilpnėjus kaulams, kurie pasireiškia osteoporoze. Žmonės, sergantys šia galimai sekinančia būkle, yra labiau linkę susižaloti ir susilaužyti dėl nepakankamo kalcio ir maistinių medžiagų kauluose. Suspausti slanksteliai taip pat gali atsirasti dėl nugaros ir stuburo traumų. Kelių stuburo lūžių kaupimasis galiausiai gali prisidėti prie stuburo žlugimo. Laiku gydant, asmenys, patyrę stuburo lūžį, paprastai pasveiksta per porą mėnesių nuo pirminio lūžio.
Daugeliu atvejų kompresinis lūžis gydomas skiriant skausmą malšinančių vaistų, kad sumažintų diskomfortą, ir fizine terapija, kad būtų atkurtas funkcionalumas ir stiprumas. Atsižvelgiant į lūžio sunkumą, gali būti taikomos papildomos priemonės, įskaitant lovos poilsį ir sutvirtinimą, kad būtų išvengta tolesnių sužalojimų. Dėl didelių kompresinių lūžių gali prireikti chirurginės korekcijos, kuri apima specializuoto cemento naudojimą, kad sustiprintų pažeistą slankstelį ir sumažintų nedarbingą skausmą.