Sukčiavimas apibrėžiamas kaip bet koks tyčinis klaidingas reikšmingo fakto pateikimas kitam asmeniui, turint tikslą, kad kitas asmuo veiktų remdamasis tuo pareiškimu. Sutarčių sukčiavimas yra tam tikra sukčiavimo rūšis, kai klaidingai pristatomas esminis faktas, susijęs su sutarties sudarymu. Yra daug įvairių civilinių teisių gynimo būdų, susijusių su sukčiavimu sutartyje, įskaitant sutarties anuliavimą ir apgautos šalies piniginės žalos atlyginimą. Priklausomai nuo jurisdikcijos ir sukčiavimo sutartyje tipo, gali būti taikomos ir baudžiamosios sankcijos.
Sutarčių sukčiavimas įvyksta, kai kas nors tyčia iš esmės klaidingai pateikia faktą sudarydamas sutartinį susitarimą. Šiame kontekste esminis klaidingas pateikimas reiškia melagingą pareiškimą, kuris turi esminės įtakos sutarties sudarymui. Pavyzdžiui, automobilio pirkimo sutartyje, jei pardavėjas pirkėjui pasako, kad automobilis niekada nebuvo patyręs didelės avarijos, nors iš tikrųjų buvo, tai būtų esminis klaidingas pateikimas. Ir atvirkščiai, jei pardavėjas pasako pirkėjui, kad jis keitė alyvą kas 3,000 3,500 mylių, o iš tikrųjų jis keitė tik kas XNUMX XNUMX mylių, neatitikimas greičiausiai nepateks į esminio klaidingo pateikimo kategoriją, todėl jis negali būti laikomas sutartimi. sukčiavimas.
Apgaulinga šalis gali pasirinkti vieną iš dviejų pagrindinių teisių gynimo būdų, susijusių su sukčiavimu sutartyje. Pirmasis yra piniginės žalos atlyginimas, kurį sukčiaujanti šalis turi sumokėti apgautai šaliai. Atsižvelgiant į ankstesnį automobilio pardavimo pavyzdį, pirkėjas, kuriam atrodė, kad automobilis nepateko į jokią ankstesnę avariją, galėjo pareikšti ieškinį dėl skirtumo tarp automobilio vertės, atsižvelgiant į tai, kad jis pateko į avariją, ir sumos, kurią jis patyrė. arba ji sumokėjo pardavėjui, turėdama įspūdį, kad automobilis niekada nebuvo patekęs į avariją. Kitas būdas kovoti su sutarties sukčiavimu yra tiesiog anuliuoti sutartį ir grąžinti visas pirkėjo sumokėtas sumas bei grąžinti automobilį pardavėjui, o tai vadinama sutarties atsisakymu.
Atsižvelgiant į jurisdikciją ir sukčiavimo sutartyje pobūdį, sukčiaujančiai šaliai gali būti taikomos baudžiamosios sankcijos. Išskyrus atvejus, kai sukčiavimas yra ypač reikšmingas ar šiurkštus, baudžiamosios sankcijos paprastai netaikomos, o sukčiaujanti šalis turės tiesiog atlyginti civilinę žalą. Tačiau kai kurios jurisdikcijos nustatys baudžiamąsias baudas arba įkalinimą tiems, kurie sukčiavo pagal sutartį. Tai dažniau pasitaiko, kai apgauta šalis yra vyriausybinė organizacija.