Suvestiniu Europos aktu buvo įkurta Europos bendrija, kuri buvo skirta sukurti bendrą Europos rinką, kuri ilgainiui tapo žinoma kaip Europos Sąjunga. Aktas buvo baigtas 28 m. vasario 1986 d. ir įsigaliojo 1 m. liepos 1987 d. Tai buvo pirmasis svarbus Romos sutarties, kurią 1957 m. pasirašė Prancūzija, Vakarų Vokietija, Belgija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai, pataisa. Romos sutartimi buvo įsteigta Europos atominės energijos bendrija ir Europos ekonominė bendrija, siekiant sustiprinti šalių bendradarbiavimą pramonėje, ypač atominės energijos ir plieno bei anglies išteklių srityje. Suvestinis Europos aktas buvo priimtas daugiausia dėl augančio Europos tautų nepasitenkinimo dėl laisvos prekybos trūkumo.
Verslo ir politikos lyderiai siekė racionalizuoti šalių narių įstatymus, siekdami sustiprinti bendradarbiavimą ir išspręsti šalių narių politikos neatitikimus. Jie įdarbino komitetą, kad nustatytų, ar bendroji rinka apskritai įmanoma. Jei taip būtų, komitetas taip pat nuspręstų, kokių veiksmų reikėtų imtis.
Komitetas nusprendė, kad reikia panaikinti biurokratines kliūtis kiekvienoje valstybėje narėje ir buvo imtasi veiksmų kiekvienoje šalyje didinti konkurencingumą, nes kai kurios šalys turėjo šimtus metų senumo ekonomines sistemas. Taip pat labai reikėjo derinimo tarp šalių. Pavyzdžiui, Vokietijos prekybininkas, parduodamas savo produktą Prancūzijoje, tradiciškai susidurtų su kitokiomis taisyklėmis ir taisyklėmis, o ne Belgijoje. Taip pat prekybininkai už savo prekes turėjo gauti vienodą kainą.
Kadangi sistema buvo sukurta prieš Suvestinį Europos aktą, klestinčios šalys dar labiau klestėjo. Tuo tarpu toms šalims, kurioms reikėjo ekonomiškai pasivyti, nebuvo suteikta galimybė, nes klestinčios šalys prekiavo tarpusavyje. Komitetas nusprendė, kad tai tik neefektyvaus valdymo funkcija, o gerai apgalvotų procesų rinkinys gali būti įgyvendintas siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų konkurencingos ne tik tarpusavyje, bet ir vis labiau globalėjančioje ekonomikoje.
Komiteto išvados galiausiai tapo Suvestiniu Europos aktu. Jį pasirašė Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Italija, Vakarų Vokietija, Belgija, Danija, Graikija, Airija, Nyderlandai, Portugalija ir Liuksemburgas. Pagal įstatymo nuostatą 1992 m. buvo nustatyta Europos bendrosios rinkos sukūrimo data. Po Suvestinio Europos akto 1993 m. buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria oficialiai buvo įsteigta Europos Sąjunga ir bendra valiuta euras. Didžioji Britanija galiausiai atsisakė įvesti bendrą valiutą, o vietoj to paliko Didžiosios Britanijos svarą.