Suvokimo motoriniai įgūdžiai yra fiziniai įgūdžiai, kuriems reikalingas tam tikras suvokimo indėlis, pagrįstas judančio asmens ketinimais. Pavyzdžiui, rankų ir akių koordinacija yra suvokimo motorinis įgūdis, nes norint pasiekti tam tikrą numatytą rezultatą, reikia derinti fizinius rankų veiksmus su vizualiniu suvokimu. Paprastiems veiksmams, tokiems kaip vaikščiojimas ir kliūčių išvengimas, kamuolio spardymas ir valgymas, reikalingi suvokimo motoriniai įgūdžiai, kaip ir sudėtingesni įgūdžiai, pavyzdžiui, naudojami šokiuose, kovos menuose ir daugelyje kitų sportinių bei meninių užsiėmimų. Dauguma žmonių vaikystėje išsiugdo pakankamai suvokimo motorinių įgūdžių, tačiau daugelis pasirenka juos toliau lavinti, kad galėtų užsiimti tam tikra sporto šaka, menu ar kita veikla.
Dauguma suvokimo motorinių įgūdžių yra pagrįsti vizualiniu suvokimu, nes tai paprastai suteikia daugiausiai informacijos apie aplinką ir kūno dalių padėtį. Pavyzdžiui, kai žmogus nori pasiekti objektą savo aplinkoje, jis paprastai mato objektą ir tada koordinuoja savo fizinius veiksmus, remdamasis tuo vizualiniu suvokimu. Galima veikti pagal lytėjimą, klausą ar net kvapą, tačiau tai paprastai yra daug sunkesnė ir sukelia ne tokius tikslius ir mažiau koordinuotus judesius. Tik regėjimas gali būti veiksmingai naudojamas vertinant savo galūnių padėtį įvairių aplinkos elementų atžvilgiu.
Suvokimo motoriniai įgūdžiai, naudojami kasdieniame gyvenime, daugeliu atvejų susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Kūdikiai išmoksta vaikščioti, manipuliuoti savo aplinkoje esančiais objektais ir dalyvauti daugelyje kitų veiksmų, pagrįstų suvokimu. Laikui bėgant vaikai išmoksta tiksliau susieti savo veiksmus su savo suvokimu, todėl tokius veiksmus atlieka grakščiau ir teisingiau. Įvairūs vystymosi sutrikimai gali sukelti pažinimo, suvokimo ar fizines problemas, kurios atitolina arba visiškai užkerta kelią kai kurių suvokimo motorinių įgūdžių vystymuisi.
Nors beveik visi žmonės natūraliai išsiugdo pagrindinius suvokimo motorinius įgūdžius, reikalingus naršyti ir bendrauti su aplinka, kai kurie žmonės pasirenka tokius įgūdžius lavinti toliau. Norint pagerinti suvokimo motoriką, pavyzdžiui, mušti beisbolo kamuoliuką ar atlikti tam tikrą šokio judesį, reikia praktikos ir kartojimosi. Iš pradžių greičiausiai reikės lėtai judėti, bet laikui bėgant žmogus yra linkęs susipažinti su atitinkamais fiziniais, suvokimo ir aplinkos veiksniais. Pakankamai praktikuojant, nauji fiziniai įgūdžiai, kurie priklauso nuo suvokimo, gali tapti visiškai automatiški.