Suvokimo psichologija yra psichologijos poskyris, kurio tikslas – suprasti ir paaiškinti, kaip žmonės ir kiti gyvūnai suvokimo būdu ir įvairiais pažinimo procesais gauna informaciją apie išorinį pasaulį. Suvokimo problema taip pat yra nepaprastai svarbi filosofijoje ir kai kuriose kitose susijusiose srityse, tačiau suvokimo psichologija paprastai remiasi moksliniu eksperimentiniu požiūriu į dominančius klausimus. Suvokimo procesas prasideda nuo tam tikro fizinio aplinkos aspekto. Tas aplinkos veiksnys sąveikauja su jutimo organais ir yra apdorojamas smegenyse. Tik po to, kai smegenys apdoroja iš aplinkos gautą informaciją, galimas tikras sąmoningas suvokimas, o tai dažnai yra paveikiama įvairių pažinimo procesų, kurie gali subtiliai pakeisti suvokimo pobūdį.
Pirmasis suvokimo psichologijos interesas yra juslinės informacijos priėmimas iš savo aplinkos. Negalima tikėtis suprasti psichologinių suvokimo aspektų, nežinant, kaip veikia fiziniai aspektai. Jutiminė aplinkos informacija, tokia kaip šviesa ar garsas, turi sąveikauti su jutimo organais, kad suvokimas apskritai būtų įmanomas. Pagrindinė suvokimo psichologijos problema yra ta, kad sąmoningas suvokimas nesuteikia visiškai tikslaus ir nešališko požiūrio į fizinę aplinką, pagrįstą tuo jutiminiu įėjimu. Sąmoningas suvokimas atsiranda tada, kai ta jutiminė informacija patiria įvairius neurologinius ir psichologinius procesus, kurie iškreipia ir keičia požiūrį į išorinę aplinką.
Neuroninis apdorojimas, kuris taip pat vyksta prieš sąmoningą suvokimą, yra dar vienas svarbus suvokimo psichologijos akcentas. Jutimo dirgikliai, sąveikaujant su jutimo organais, paverčiami elektriniais impulsais, kurie smegenyse progresuoja įvairiais būdais. Suvokimo psichologijos tyrėjai domisi, kaip šie neurologiniai procesai veikia sąmoningai suvokiamus dirgiklius. Pavyzdžiui, jie gali tirti asmenis, patyrusius smegenų sužalojimus, siekdami nustatyti, kaip fizinis smegenų pažeidimas paveikia galutinį sąmoningo suvokimo rezultatą.
Įvairūs pažinimo procesai taip pat veikia sąmoningą suvokimą ir atitinkamai turi didelę reikšmę suvokimo lauko psichologijoje. Įvairūs pažinimo procesai yra atsakingi už tai, kad žmonės galėtų įgyti prasmę iš gautos jutiminės įvesties. Pavyzdžiui, jie leidžia atpažinti veidą, gebėjimą skaityti ir susieti žinomą informaciją ir tam tikrą suvokiamą aplinkos veiksnį. Daugelis šios srities tyrimų yra sutelkti į šiuos pažinimo procesus, nes jie iš esmės pakeičia būdą, kuriuo žmonės suvokia savo aplinką, ir kadangi daugelis šių procesų yra sąmoningi, jie daugeliu atžvilgių yra labiau prieinami nei fiziniai ir neurologiniai aspektai. suvokimo.