Suvokimo veiksmažodžiai yra tam tikri kalbos žodžiai, vartojami nurodant veiksmus, susijusius su pojūčiais arba gebėjimu suvokti supantį pasaulį. Anglų kalboje šie veiksmažodžiai gali būti pereinamieji arba netransityvūs, o tai reiškia, kad jiems gali būti reikalingas objektas, kurį subjektas suvokia, arba ne. Suvokimo veiksmažodžiai anglų kalba paprastai vartojami aktyviu arba neaktyviu būdu, o aktyvios formos rodo, kad kažkas stengiasi suvokti ką nors kita. Kita vertus, neaktyvios formos apibūdina suvokimą, kuris atsiranda neatsižvelgiant į tai, ar kas nors atlieka veiksmą, kad padarytų tokį suvokimą.
Panašiai kaip ir kiti veiksmažodžiai anglų kalboje, suvokimo veiksmažodžiai sakinyje naudojami kaip predikatas, apibūdinantis vykstantį veiksmą. Šie veiksmažodžiai yra specialiai naudojami norint nurodyti veiksmus, susijusius su kieno nors pojūčiais arba gebėjimu suvokti jį supantį pasaulį. Paprastame sakinyje, pavyzdžiui, „Aš žiūriu į katę“, žodis „matau“ yra suvokimo veiksmažodis, nurodantis veiksmą, kurio kažkas imasi.
Naudojant pavyzdį „Aš matau šunį“, žodis „aš“ yra sakinio objektas, o tai rodo, kad tai yra daiktas, kuris atlieka veiksmą sakinyje. Po to seka „matyti“, vienas iš suvokimo veiksmažodžių, susijusių su regėjimu ar regėjimu, kuris yra sakinio predikatas. Veiksmažodis „matyti“ rodo, kokių veiksmų subjektas imasi. Po to seka daiktavardžio frazė „šuo“, kuri yra tiesioginis sakinio objektas ir nurodo dalyką, dėl kurio imasi subjekto veiksmų.
Suvokimo veiksmažodžiai gali būti pereinamieji arba netiesioginiai. Pereinamieji veiksmažodžiai vartojami taip, kad po jų būtų bent vienas objektas, kad sakinys būtų prasmingas. Suvokimo veiksmažodžiai, tokie kaip „išgirdo“ ir „paragauti“, dažnai yra pereinamieji, nes jiems reikalingas objektas, kurį sakinio subjektas „girdi“ arba „paragavo“. Priešingai, tokie žodžiai kaip „garsas“ ir „jausti“ gali būti netiesioginiai, o tai reiškia, kad jiems nereikia objekto. Tokiuose sakiniuose kaip „Tu puikiai skambi“ ir „Man šalta“ nėra objektų; jie turi komplimentų, apibūdinančių temą.
Taip pat yra ir aktyviųjų, ir neaktyvių suvokimo veiksmažodžių formų. Aktyvi forma rodo, kad sakinio subjektas stengiasi suvokti ką nors kita, pavyzdžiui, tokį sakinį kaip „Aš žiūriu į katę“. Šiame pavyzdyje subjektas aktyviai žiūri į objektą.
Neaktyvūs suvokimo veiksmažodžiai vis dar rodo, kad subjektas kažką suvokia, bet tai įvyksta be pastangų. Tai galima pastebėti tokiame teiginyje kaip „Man šalta“, kuriame subjektas suvokia „šaltumą“, bet aktyviai to nemėgina. Kai kurie suvokimo veiksmažodžiai gali būti ir aktyvūs, ir neaktyvūs, atsižvelgiant į tai, kaip jie vartojami, pvz., „uosti“ ir „skonis“; o „žiūrėk“ paprastai yra aktyvus, o „matyk“ dažniausiai yra neaktyvus.