Sužalojimo mechanizmas apibūdina konkrečias aplinkybes, kurios sukėlė tam tikrą sužalojimą. Daugelis medicinos specialistų, įskaitant gydytojus ir greitosios medicinos pagalbos specialistus, turi būti susipažinę su įvairiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima susižaloti. Žinios apie konkretų sužalojimo mechanizmą gali paruošti medicinos specialistą konkretiems iššūkiams, su kuriais gali susidurti sužeistas pacientas. Greitosios medicinos pagalbos specialistai, vertindami ir apibūdindami sužalojimo aplinkybes ir priežastis, dažnai atsižvelgia į įvairias kinetines ir fizines detales. Pavyzdžiui, sužalojimo per automobilio avariją mechanizmas dažnai aprašomas pagal avarijos greitį, kampą ir kryptį.
Sužalojimo mechanizmai paprastai skirstomi į įvairias kategorijas, tokias kaip motorinių transporto priemonių avarijos, greitas vertikalus lėtėjimas ir prasiskverbiančios traumos. Šios kategorijos toliau skirstomos į daug konkretesnių ir naudingesnių aprašymų, tiksliai nurodančių, kokio pobūdžio sužalojimas įvyko. Pavyzdžiui, prasiskverbiančios traumos gali būti suskirstytos į durtines žaizdas; šaunamojo ginklo žaizdos; ir kitokio tipo skvarbios žaizdos, pvz., nukritus ant aštrių daiktų darbo aplinkoje. Šios kategorijos dažnai dar labiau suskirstomos, nes greitosios medicinos pagalbos specialistas ar kitas greitosios medicinos pagalbos specialistas gali greičiau reaguoti į sužalojimą, jei yra pasiruošęs labai tiksliai ir konkrečiai nukentėjo. Sužalojimo mechanizmas, apibūdinantis „šautinę kojos žaizdą žemo kalibro ginklu“, yra naudingesnis nei neaiškus „prasiskverbiančios traumos“ apibūdinimas.
Automobilių avarijos dažnai reikalauja ypatingo dėmesio, norint tiksliai apibūdinti sužalojimo mechanizmą, nes dauguma automobilių avarijų vyksta trimis etapais, kurių kiekvienas gali sukelti sužalojimą. Pirmoje transporto priemonės susidūrimo fazėje automobilis susiduria su kitu objektu, pavyzdžiui, gatvės žibintu ar kitu automobiliu. Antroje fazėje – smūgis į kūną – automobilyje esančio asmens kūnas atsitrenkia į automobilio dalis, tokias kaip priekinis stiklas ar vairas. Organų smūgis, trečioji fazė, įvyksta, kai judantys kūno organai, tokie kaip smegenys ar žarnos, susiduria su atraminiais organais, tokiais kaip šonkaulių narvelis ar kaukolė. Išnagrinėjus kiekvieną nelaimingo atsitikimo etapą, galima puikiai suprasti sužalojimo aplinkybių pobūdį ir sunkumą.
Norint nustatyti sužalojimo mechanizmą, dažnai reikia apžiūrėti visą traumos vietą, o ne tik patį sužalotą asmenį. Pavyzdžiui, įskilęs priekinis stiklas gali reikšti, kad asmuo, patekęs į automobilio avariją, nebuvo tinkamai prisisegęs saugos diržu ir kad jis išskrido iš sėdynės ir atsitrenkė į priekinį stiklą. Sunkių išorinių traumos požymių gali ir nesimatyti, tačiau įskilęs priekinis stiklas gali rodyti sunkesnės vidinės traumos galimybę.