Švarus akredityvas leidžia pareiškėjui išduoti vekselius, kurie turi būti apmokėti banko pareikalavimu, be papildomų reikalingų dokumentų. Tokie dokumentai dažnai naudojami tarptautinėje prekyboje, kad importuotojai galėtų sumokėti eksportuotojams už prekes. Jie taip pat gali atsirasti kituose prekybos ir verslo kontekstuose. Tai skiriasi nuo dokumentinio akredityvo, kai prieš bankui išmokant akredityvą būtina patvirtinamoji medžiaga.
Akredityvo gavimo procesas prasideda nuo paraiškos pateikimo bankui, kuris siūlo šią paslaugą. Pareiškėjai pateikia dokumentus, įrodančius jų kreditingumą ir paaiškina, kaip jie planuoja naudoti akredityvą. Bankas gali peržiūrėti šią informaciją, kad nustatytų, ar jis nori patenkinti užklausą ir kokią kredito sumą pasiūlyti. Paprastai tai grindžiama protinga galimybe grąžinti, o akredityvas gali būti atnaujinamas kiekvienais metais, kad bankas galėtų periodiškai peržiūrėti klientą ir patvirtinti, kad kredito limitas vis dar tinkamas.
Kai prekybininkai turi švarų akredityvą, jie gali pradėti kreiptis į pardavėjus. Jie derasi dėl sutarties, pardavimo kainą ir kitus susitarimus grindžia akredityvo buvimu pirkimui finansuoti. Sudaręs sutartį, pirkėjas gali surašyti apmokėjimo projektą ir išsiųsti jį bankui. Pirkėjo bankas savo ruožtu praneša pardavėjui, kad jo klientas pasinaudojo akredityvu, ir bus gautos lėšos pirkiniui padengti. Jie gali būti laikomi tol, kol atkeliaus prekės, siekiant apsaugoti pirkėją.
Švarūs akredityvai yra neatšaukiami per išdavimo terminą. Jie išliks geri, kol ateis peržiūros laikotarpis. Kadangi bankai nenori sau kelti pavojaus, pirmaisiais metais gali išlaikyti žemą kredito limitą, kol įsitikins, kad klientas gali grąžinti išrašytus vekselius pagal švarų akredityvą. Antraisiais metais bankas gali padidinti arba sumažinti limitą, o vėliau – koreguoti.
Įmonės, kurios prekyboje naudoja švarų akredityvą, turi gerai apsaugoti dokumentą. Suklastoti vekseliai leistų bankui išduoti grynuosius pinigus gavėjui be jokios patvirtinančios informacijos pagal akredityvo sąlygas. Bankai paprastai tiria juodraščius, ar nėra požymių, kad jie yra padirbti ar kokiu nors būdu pakeisti, tačiau ne visada gali pastebėti problemų, todėl bankui atgaunant lėšas ir pateikiant kaltinimus susijusioms šalims, gali kilti niurzgėjimas. Per tą laiką akredityvas gali būti laikinai nepasiekiamas.