Šventasis Sostas gali būti laikomas Romos katalikų bažnyčios valdžia. Tačiau terminas yra šiek tiek sudėtingas ir gali būti naudojamas daugeliui skirtingų objektų. O apima Vatikano miesto teritoriją; popiežiaus sostinė arba katedra Šv. Jono Laterano bazilikoje Romoje; pats popiežius, valdantis Vatikano miesto teritoriją; ir kiti valdžios organai, kartu vadinami Romos kurija.
Ankstesniais šimtmečiais Šventasis Sostas valdė daug didesnę Italijos teritoriją, žinomą kaip popiežiaus valstybės. XIX amžiaus viduryje italų nacionalistai pradėjo veržtis į Popiežiaus valstybes, o 19 m. teritorija galutinai buvo panaikinta. Vatikano miestas buvo įkurtas 1870 m. Laterano sutartimi – Šventojo Sosto ir Italijos vyriausybės susitarimu. Romos kurijos, kartais vadinamos Vatikanu, vardu pavadintas Vatikano miestas buvo sukurtas kaip apčiuopiamas Bažnyčios, kaip politinio ir diplomatinio subjekto, nepriklausomybės simbolis.
Ši vyriausybė yra sudėtinga, ją sudaro trys tribunolai, devynios kongregacijos, 11 popiežiškųjų tarybų ir daug įvairių funkcijų atliekančių biurų. Antras pagal svarbą popiežiui yra Valstybės sekretoriatas, kurio pareigas einantis kardinolas Valstybės sekretorius – oficialiai vadinamas Jo Šventenybės Popiežiaus valstybės sekretoriumi – panašus į daugelio pasaulietinių vyriausybių ministrą pirmininką. Nuo 2006 m. iki 2013 m. pradžios šias pareigas ėjo kardinolas Tarcisio Bertone, tačiau jis paliko pareigas, kai atsistatydino popiežius Benediktas XVI. Be pasaulinių Bažnyčios reikalų ir doktrinos valdymo, Šventasis Sostas turi biurus, vykdančius teismines ir finansines funkcijas.
Šventasis Sostas turi turtingą diplomatinių santykių istoriją nuo IV amžiaus. Šiandien ji gali pasigirti 4 diplomatiniais ryšiais visame pasaulyje, apimančiais visus žemynus, kartu su 175 nuolatinėmis diplomatinėmis atstovybėmis. Nuo pat įsikūrimo XV amžiuje Valstybės sekretoriatas prižiūri šiuos santykius. Vyriausybė taip pat yra aktyvi daugelio tarptautinių organizacijų narė ir stebėtoja daugelyje kitų, įskaitant Jungtines Tautas.