Svertiniai kritimai yra viršutinės kūno dalies pratimas, kurio metu pagrindinis dėmesys skiriamas pečių, tricepso ir krūtinės raumenų treniruotėms. Panardinimas atliekamas suėmus dvi lygiagrečias strypus, žinomas kaip panardinimo strypai, ir pakeliant kūną tiesiai nuo žemės. Judėjimo pradžioje kūnas turi būti tiesus, alkūnės surakintos, o pėdos nepakeltos nuo grindų. Pėdas galima sukryžiuoti arba tiesiog pakabinti.
Norint atlikti pratimą, kūnas nuleidžiamas, kol pečiai nusileidžia žemiau nei alkūnės. Nereikia gilintis, nes tai gali susižaloti. Tada rankos ir krūtinė naudojami kūnui grąžinti į pradinę padėtį. Panardinimai paprastai atliekami naudojant tik kūno svorį, kol juos galima lengvai atlikti. Kai taip yra, svertiniai kritimai yra kitas žingsnis siekiant padidinti stiprumą.
Norint atlikti svertinius panardinimus, reikia naudoti lėkštę arba hantelį. Jei naudojate hantelį, jis suimamas tarp pėdų, dažniausiai sukryžiavus kulkšnis. Kita alternatyva yra naudoti įleidžiamą diržą, kurį sudaro odinis diržas, grandinės ilgis ir užsegimas. Grandinė pervedama per pasvertą plokštę ir pritvirtinama prie diržo, todėl diržas tvirtai susispaudžia aplink juosmenį. Tada pratimas atliekamas kaip įprasta, bet pridedant tiek papildomo svorio, kiek reikia.
Panardinimai būna kelių rūšių, iš kurių labiausiai paplitę yra krūtinės, tricepso ir antklodės. Krūtinės panardinimai atliekami naudojant strypus, kurie yra šiek tiek platesni nei pečių plotis, o pratimo metu nuleidus kūną palenkiant į priekį. Tai sukels krūtinės raumenų įsitraukimą keliant atgal į pradinę padėtį. Tricepsui taip pat naudojami pečių pločio strypai, tačiau kūnas išlaikomas tiesus ir leidžiantis žemyn, ir grįžtant aukštyn, o tai nukreipta į tricepso raumenis. Tiek tricepsas, tiek krūtinės įdubimas gali būti lengvai konvertuojami į svertinius.
Panardinimu ant suoliuko paprastai naudojasi tie, kurie tik pradeda tokias treniruotes, kurie negali panirti viso kūno svorio. Šioje pratimo versijoje naudojami du suolai – dalyvis sėdi pirmame suole, o kulnai – ant antrojo suolo, kuris turi būti pakankamai toli, kad jo kojos būtų visiškai ištiestos. Delnai dedami ant pirmojo suoliuko, pirštai sulenkti per jo kraštą, kad būtų galima suimti, o rankos ištiesiamos tol, kol alkūnės užsifiksuoja, stumiant kūną aukštyn ir nuo suolo. Galiausiai kūnas nuleidžiamas tarp dviejų suolų, kol pečiai nusileidžia žemiau alkūnių, lygiai taip pat, kaip ir tradicinio panirimo metu. Šios versijos privalumas, skirtas pradedantiesiems, yra tas, kad pakeliama ir nuleidžiama tik viršutinės kūno dalies svoris.