Šviesolaidinis jutiklis yra technologija, kuri naudoja šviesą fizinių savybių analizei nuotolinio stebėjimo programose atlikti. Vidiniai jutikliai naudoja patį optinį skaidulą kaip jutimo elementą, o išoriniai jutikliai naudoja šviesolaidinius kabelius, kad perduotų šviesos informaciją iš nuotolinio jutiklio į elektroninius procesorius. Šviesa gali būti naudojama daugelio fizinių ir cheminių medžiagų savybių pokyčiams aptikti ir analizuoti tokius veiksnius kaip temperatūra, slėgis ar vibracija. Šie jutikliai veikia įvairiose pramonės ir mokslo srityse, pavyzdžiui, naftos gręžinių gręžiniuose arba kaip hidrofonai sonarui ir seisminėms reikmėms. Lengvas šviesolaidinis pluoštas turi daug būdingų pranašumų, palyginti su ankstesnėmis technologijomis, įskaitant mažus, lengvus dydžius, elektromagnetinį atsparumą, ilgaamžiškumą ir momentinį bei tikslų informacijos perdavimą.
Optinės skaidulos praleidžia šviesą iš šaltinių, tokių kaip lazeriai ar šviesos diodai (LED), per cilindrinius dielektrinius bangolaidžius. Šie pluoštai leidžia šviesai atsispindėti bangos pavidalu su minimaliais nuostoliais net dideliais atstumais. Pluoštas pagamintas iš dielektrinės šerdies, apsuptos apvalkalo sluoksniu ir padengtos apvalkalu; šie pluoštai gali būti sujungti į storesnius kabelius. Šviesolaidinis jutiklis užtikrina tvirtą veikimą ekstremaliomis sąlygomis, kurios draudžia tiesioginį stebėjimą; tai gali būti pavojingos ir atokios vietos, pvz., variklių viduje arba sprogi ir ėsdinanti aplinka.
Vidiniai jutikliai gali matuoti medžiagos srautą per iki vieno metro tarpus šviesos kelyje. Ši medžiaga daro tam tikrus šviesos kokybės pokyčius, kurie vėliau gali atskleisti analizei svarbią informaciją. Optinio kelio ilgio svyravimai leidžia išmatuoti šviesos intensyvumą, poliarizaciją, fazę ir kitas bangos ilgio charakteristikas. Šviesolaidinis jutiklis skleidžia moduliuojamus aplinkos efektus naudodamas šviesos šaltinius ir detektorius. Galimi papildomi rodmenys, tokie kaip deformacija, temperatūra ir klampumas.
Optiniai ir elektroniniai jutikliai taip pat gali naudoti optines skaidulas informacijai perduoti į elektroninius procesorius. Šie išorinio tipo jutikliai gali būti specialiai sukurti tam tikroms atšiaurioms sąlygoms: pvz., nuskaityti temperatūrą reaktyviniuose varikliuose ir transformatoriuose, kur dėl šilumos ar elektromagnetinių laukų negalima atlikti kitų matavimo metodų. Išorinis šviesolaidinis jutiklis paprastai naudoja daugiamodį pluoštą, kuris gali leisti kelis bangos ilgius arba šviesos pluoštus sudėtingesniam informacijos perdavimui. Informacija iš elektroninio jutiklio konvertuojama per optinį siųstuvą ir perduodama optinėmis linijomis į paskirties bazę.
Paprasčiausias šviesolaidinio jutiklio tipas yra žinomas kaip intensyvus tipas; jis matuoja intensyvumo moduliaciją. Spektriniai jutikliai matuoja šviesą, kurią moduliuoja aplinkos poveikis, ir yra naudojami informacijai, susijusiai su šviesos savybėmis, pvz., spinduliuote, fluorescencija ir absorbcija, užfiksuoti. Interferometriniai jutikliai veikia kaip kietojo kūno šviesolaidiniai giroskopai aviacijos, navigacijos ir kasybos srityse. Medicinos srityje naudojami šviesolaidiniai jutikliai kraujo dujų ir dozavimo informacijai gauti; šie pasyvieji jutikliai yra nebrangūs, gaminami masiškai ir, atrodo, nesukelia neigiamo poveikio pacientams. Šviesolaidinės išmaniosios konstrukcijos įterpiamos į pagamintas medžiagas ir didelio masto konstrukcijas, pvz., tiltus ir užtvankas; taikomosios programos toliau kuriamos esamoms ir naujoms technologijoms.