Prakaito namelis – tai pirtis, pastatyta apeiginiais tikslais. Prakaito namelius galima pamatyti keliose indėnų ir pirmųjų tautų kultūrose Šiaurės Amerikoje, o kai kurios vietinės kultūros už šio regiono ribų taip pat dalyvauja panašiose ceremonijose. Prakaito namelio ceremonijos specifika skiriasi priklausomai nuo genties, o procedūros ir ceremonijos perduodamos žodine tradicija iš kartos į kartą. Kai kuriais atvejais gentys atgaivino prakaito namelių ceremonijas po daugelio metų trukusio slopinimo, naudodamos įvairius įrodymus, kad atkurtų ceremoniją taip, kaip ją galėjo atlikti jų protėviai.
Kai kuriais atvejais prakaito namelis yra laikomas nuolatinės konstrukcijos viduje, o kitais atvejais, kai reikia, prakaito namelis statomas. Erdvei sukurti galima panaudoti įvairias medžiagas, kuri yra uždara, kad viduje kauptųsi šiluma. Erdvė šildoma akmenimis, kurie įkaitinami ugnyje už prakaito namelio, o paskui atsargiai perkeliami į vidų. Įkaitusios uolienos gali skleisti šilumą labai ilgą laiką, todėl jos gali būti periodiškai dedamos atgal į ugnį, kad pasikrautų, kad erdvėje vėl pakiltų temperatūra.
Prakaitavimas, kaip žinomos ceremonijos prakaito namelyje, dažniausiai atliekamos naktį ir tamsoje. Prakaito namelio orientacija yra svarbi, o apeiginis procedūros aspektas gali prasidėti keliomis dienomis anksčiau nuo namelio statybos, akmenų ir degalų surinkimo bei ritualų, skirtų padėkai išreikšti. Prakaitą lieja tas, kuris yra paskirtas lyderiu. Priklausomai nuo lyderio, genties ir dalyvių valios, tai gali apimti skandavimą, mušimą būgnais, dainavimą, kalbėjimą arba visišką tylą.
Prakaito viduje dažnai aukojami augalai, maistas ir kiti daiktai. Prakaito dalyviai dėvi laisvus, patogius drabužius, kai kuriose gentyse gali būti atskirti pagal lytį. Priklausomai nuo genties, prakaito metu žmonės gali melstis vieni už kitus, dėkoti ir užsiimti kita veikla. Didėjant prakaitui, dalyviai kartais gali jaustis lengvai apsvaigę nuo karščio ir prakaitavimo, ypač kai vanduo pilamas ant uolų, kad padidėtų drėgmė, kaip tai daroma esant tam tikram prakaitavimui. Žmonės taip pat gali patekti į transo būseną, patirti vizijas arba pasiekti gilaus atsipalaidavimo būseną.
Nors fizinė prakaito aplinka yra panaši į pirties, prakaito nameliai nėra pirtys. Užuot daromi dėl sveikatos ir atsipalaidavimo, jie atliekami religinio ritualo tikslais. Kai žmonės pakviečiami į svečius prakaituoti, svarbu, kad jie laikytųsi prakaito etiketo; žmonės, kurie nežino, kaip elgtis, turėtų paklausti iš anksto. Kadangi situacijos išpilant prakaitą kartais gali būti pavojingos dalyvių sveikatai, dalyviams svarbu žinoti, kad jie gali išeiti bet kada, nors išeinant gali tekti laikytis ritualo.
Žmonės, kurie nėra genties nariai, kurie turi galimybę dalyvauti prakaituojant, turėtų atidžiai apsvarstyti galimybę, pasiteirauti apie prakaito etiketą ir genties praktiką. Prakaito metu jie turėtų prisiminti, kad jie yra svečiai, o ypač atsargiai reikia padėkoti prakaito organizatoriams, genties nariams ir prakaito vadui.