Taikos ugdymas skirtas pakeisti vaikų kultūrinį polinkį, kad ateities kartos būtų mažiau smurtaujančios ir labiau orientuotųsi į darnų sambūvį. Iš pradžių jis buvo sukurtas siekiant sumažinti branduolinio holokausto ir pasaulinio karo tikimybę. Bėgant metams, taikos ugdymas išsivystė, kad pasiūlytų išsamesnį įgūdžių rinkinį, įskaitant tarpasmeninio bendravimo metodus, kaip bendrauti su žmonėmis kasdien ir mokyti vaikus išlaikyti vidinę ramybę.
Didžiausia taikos ugdymo viltis yra ta, kad vaikai užaugs gerbdami taiką ir suprasdami, kaip ją įgyvendinti. Grupės, kurios remia taikos ugdymą, mano, kad šios žinios ilgainiui atves į taikesnę visuomenę. Dažnai daugiau dėmesio skiriama taikos ugdymui kultūrose, kuriose yra daug karo ar etninės įtampos.
Vienas iš pagrindinių taikos ugdymo aspektų yra mokyti vaikus būti tolerantiškesniems skirtumams kitose visuomenėse. Šių įgūdžių mokymo metodas gali skirtis priklausomai nuo mokomos kultūros. Mokytojai paprastai ieškos konkretaus būdo, kaip spręsti asmeninius išankstinius nusistatymus ir bet kokias regionines problemas tam tikroje populiacijoje. Kartais, siekiant veiksmingesnio rezultato, atsižvelgiama į tam tikrus kultūrinius polinkius. Taikos ugdymas, skirtas vienai visuomenei, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti įžeidžiantis kitos visuomenės žmonėms, tačiau paprastai juo siekiama to paties pagrindinio tikslo.
Bėgant metams taikos ugdymas dažnai buvo labiau orientuotas į asmenines taikos strategijas. Viena iš pagrindinių idėjų yra ta, kad jei žmogus viduje jaučiasi taikiai, jis rečiau elgsis agresyviai ar smurtaudamas. Daugelis taikos pedagogų sutelkia dėmesį į tai, kad vaikai visą laiką mokytų gyventi taikiai, atgrasydami nuo agresijos ir kitų neigiamų jausmų ar elgesio.
Bendras taikos ugdymo tikslas yra mokyti vaikus strategijų, kaip pasiekti taiką tiek asmeniniu, tiek pasauliniu lygiu. Paprastai jie sužinos apie tokias idėjas kaip stiprybės išsaugojimas siekiant atgrasyti nuo konfliktų ir tarpininkavimas tarp nesutariančių šalių. Daugelyje klasių vaikai mokomi apie įvairias problemas, kurios gali sukelti karą, ir strategijų, kaip spręsti šias problemas. Vaikai dažnai skatinami naudoti šiuos įgūdžius kasdieniame gyvenime, ypač su kitais mokiniais. Tikimasi, kad praktinė kasdienė patirtis įgyvendinant taiką gali virsti veiksmingomis strategijomis pasauliniu lygmeniu, kai vaikai suaugs ir užims vadovaujančias pareigas.