Talamas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „kameroje“, thalamos, yra smegenų dalis, atsakinga už signalų perdavimą ir prioritetų nustatymą. Jį sudaro dvi lemputės formos sritys, talami, simetriškos smegenų vidurio linijai. Jie yra taip arti smegenų centro, kad retkarčiais susijungia, bet dažniausiai nesusijungia. Talamas yra limbinės sistemos dalis, smegenų sritis, daugiausia susijusi su emocijomis.
Talamas geriausiai žinomas kaip paskutinė suvokimo duomenų perdavimo stotis prieš perduodant juos į smegenų žievę. Jis gauna informaciją iš įvairių smegenų sričių, visų pirma apimančių visus pojūčius, išskyrus uoslę. Jis taip pat atsakingas už variklio valdymo reguliavimą.
Žmogaus kūno sensorinis aparatas registruoja didžiulį informacijos kiekį, daug daugiau informacijos, nei galima tinkamai panaudoti. Talamas prisijungia prie daugybės kitų mechanizmų, kurių tikslas yra distiliuoti jutiminę informaciją į labiau interpretuojamą ir lengviau valdomą formą aukštesnėms smegenų dalims. Talamas palaiko intymius santykius su smegenų žieve, turi daug tarpusavio ryšių. Šios jungtys sudaro talamakortikinę kilpą.
Kadangi talamas yra tiek daug perdavimo veiklos branduolys, jis ilgą laiką buvo laikomas nervų sistemos Rozetos akmeniu, suteikiančiu daug informacijos apie įvairių nervinių signalų svarbą ir kryptį. Talamas taip pat moduliuoja susijaudinimo mechanizmus, palaiko budrumą ir nukreipia dėmesį į jutimo įvykius.
Talamas susideda iš trijų grandinių: specifinių branduolių, tinklinio darinio ir intralaminarinės grandinės. Konkretūs branduoliai yra atsakingi už smegenų žievės nuskaitymą ir aktyvių smegenų regionų nustatymą, tų, kurie šaudo maždaug 40 Hz dažniu, tada perduoda šią informaciją likusiai talamo daliai. Tinklinis darinys nuolat daro protingus spėjimus, koks jutiminis objektas sukuria šiuos aktyvavimo modelius. Intralaminarinė grandinė lygina šiuos modelio spėjimus su panašiais atminties modeliais. Visos šios grandinės bendradarbiauja, kad sukurtų nuoseklią gaunamų jutimo duomenų interpretavimo sistemą.