Griebtuvas naudojamas linijinei jėgai pritaikyti iš vienos mašinos dalies, pvz., automobilio variklio dalies, į kitą tos mašinos dalį. Paprastai taip yra todėl, kad jei abi dalys tiesiogiai liestųsi viena su kita, tai gali sugadinti vieną arba abi dalis. Griebtuvas užtikrina kontaktą tarp jų, todėl taikoma tik tokia jėga ir kryptis, kuri reikalinga mašinos daliai pajudinti.
Dažniausias čiaupo pavyzdys yra vidaus degimo variklyje, tokio tipo varikliuose, kurie yra daugumoje šiuolaikinių automobilių. Kad variklis veiktų, vožtuvai turi būti atidaryti ir uždaryti, kad oras galėtų patekti į variklį ir sukelti degimą, kuris judina automobilį į priekį. Vožtuvai turi užsidaryti pačiam degimui, o po sprogimo vėl atsidaryti, kad oras išeitų ir įeitų naujas oras kitam sprogimui.
Šiuos vožtuvus paprastai pakelia dalis, žinoma kaip skirstomasis velenas. Skirstomasis velenas sukasi ir, kaip tai daroma, ant jo esančios mažos kiaušinio formos gabalėliai, vadinami kumšteliais, stumiasi ant strypo, kuris savo ruožtu stumia kitas dalis, atidarančias vožtuvus. Kai kumštelis pasisuka į plokščią kiaušinio formos pusę, strypas nuleidžiamas ir vožtuvas užsidaro. Kumštelis toliau sukasi ir šis procesas atidaro bei uždaro vožtuvus.
Šio strypo apačioje yra sriegiklis. Tai cilindro formos metalo gabalas, su kuriuo liečiasi kumšteliai. Kumštelis stumia sriegį, kuris yra strypo dalis, todėl strypas stumiamas aukštyn. Sriegiklis yra tam, kad posūkio kumštelių jėga nesulenktų strypo. Tai užtikrina, kad jėga stumtų strypą aukštyn, o ne į šoną.
Kitas sriegimo tipas yra hidraulinis čiaupas. Jis atlieka tą pačią pagrindinę funkciją, bet yra sukurtas taip, kad variklis skambės tyliau naudojimo metu, o vožtuvo tarpo reguliuoti nereikia periodiškai. Hidraulinio čiaupo naudojimo trūkumas yra tas, kad jis kartais gali garsiai barškėti pirmą kartą užvedus automobilį, o kai kuriuose varikliuose gali sugesti ir vožtuvai apskritai neatsidarys. Šios problemos paprastai priklauso nuo automobilio tipo, kuriame naudojami hidrauliniai sriegiai.