Tarpdisciplininė perspektyva – tai būdas pažvelgti į koncepciją, užduotį ar duomenų rinkinį. Ji analizuoja, harmonizuoja ir sintezuoja ryšius tarp dviejų ar daugiau disciplinų, tokių kaip šokis ir medicina, kad būtų sukurta geresnė, darni visuma. Taikant tokį metodą, kartais lengviau mąstyti už langelio ribų, pamatyti pasekmes arba pasitelkti pagalbą projektui.
Skirtingai nuo unidisciplininio požiūrio, tarpdisciplininė perspektyva reikalauja žinių daugiau nei vienoje srityje. Tai taip pat skiriasi nuo daugiadisciplininės perspektyvos, kurioje naudojami daugiau nei vienos srities duomenys, tačiau projektas suskirstomas į atskiras dalis pagal su tomis dalimis susijusias disciplinas. Naudojant tarpdisciplininę perspektyvą, visi dalyvaujantys asmenys dirba kartu. Nors kai kurie asmenys gali būti vienos projekto srities ekspertai, visi darbuotojai turėtų turėti pagrindinį supratimą apie visas į projektą įtrauktas disciplinas. Taigi tarpdisciplininė perspektyva yra platesnis arba labiau suapvalintas vaizdas.
Žmonės turi kelis tikslus, kai pasirenka tarpdisciplininę perspektyvą. Pirma, jie nori pagerinti supratimą ir pašalinti painiavą. Žvelgdami į užduotį, duomenų rinkinį ar koncepciją per daugiau nei vienos disciplinos objektyvus, žmonės atskleidžia, kaip projektas gali būti taikomas įvairiose aplinkose. Perspektyva leidžia asmenims pamatyti „drugelio efektą“, kurį jie daro; tai reiškia koncepciją, kai iš pažiūros nekenksmingas drugelio sparnų plakimas sukelia didelių problemų arba duoda naudos. Tai turi ilgalaikių pasekmių ne tik pramoninei gamybai, bet ir socialinei sąveikai bei pažangai.
Antra, asmenys, dirbantys pagal tarpdisciplininį požiūrį, nori, kad projektai būtų veiksmingi. Pavyzdžiui, jei komanda dirbo tiesdama tiltą, mąstymas apie statybą po aplinkos apsaugos objektyvo gali sutrukdyti neigiamam aplinkosaugos aktyvistų dėmesiui ar viešumui. Taip pat kartais nebereikia grįžti prie braižymo lentos, kad vėliau būtų atlikti papildomi bandymai ar leidimai.
Netgi ekonomika siejasi su tarpdisciplininiu darbo būdu. Pavyzdžiui, žiūrėdami į dotacijos ar paskolos pasiūlymą, skolintojai paprastai nori įsitikinti, kad pareiškėjas kiek įmanoma nuodugniau apgalvojo projektą. Pareiškėjai gali naudoti tarpdisciplininį požiūrį, kad galvotų apie tai, kaip pristatyti projektą ir parodyti, kad jie apėmė savo tyrimų bazes. Kuo kruopštesnis pareiškėjas, tuo didesnė tikimybė, kad skolintojas patvirtins projekto pasiūlymą.
Galiausiai, tarpdisciplininis požiūris kartais padeda asmeniui ar komandai būti kūrybiškesniam. Žvelgiant į ką nors pagal daugiau nei vieną discipliną, asmuo gali pamatyti daugiau sprendimų nei tuo atveju, jei būtų pateikta tik vienos disciplinos informacija. Tai nebūtinai reiškia, kad tarpdisciplininis sprendimas bus geresnis nei viendisciplininis, tačiau tai suteikia asmeniui ar komandai daugiau pasirinkimo galimybių.