Tarptautinė komercinė teisė – tai taisyklių rinkinys, kontroliuojantis pardavimą tarp įmonių, kai sandoryje dalyvauja daugiau nei viena šalis. Tarptautinės teisės šaka, ši sritis turi didelę įtaką pasaulio ekonominiam vystymuisi, ypač pasaulio rinkų asimiliacijai. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių yra taisyklių ir elgesio kodeksas, pagal kurį veikia tarptautinė komercinė teisė.
Įstatymas diktuoja tarptautinės komercinės sutarties, kurioje sandoryje dalyvaujantys asmenys sutinka su tam tikromis stojimo į užsienio rinką gairėmis, svarbą. Šios gairės apima susitarimus tiesiogiai eksportuoti, pasitelkti užsienio atstovą pardavimui ir platinimui, suvienyti jėgas su užsieniui priklausančia įmone ir nustatyti asmenį, kuris franšizuotų verslą užsienio šalyje. Tokie punktai užtikrina, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas žinotų, ko tikėtis iš sandorio, ir kad kiekviena šalis žinotų savo įsipareigojimus pagal tarptautinę verslo teisę.
Tarptautinės komercinės teisės nuostatos numato dar keletą nuostatų, kurių turi laikytis sandorius vykdančios įmonės. Abi šalys sudaro prekių gabenimo sutartį, kurioje nustatoma, kaip parduodamos prekės bus gabenamos nuo pardavėjo iki pirkėjo. Neretai prekės būna sugadintos arba jų trūksta. Tokiais atvejais taikomos taisyklės, užtikrinančios kiekvienos šalies atsakomybę ir atsakomybę pagal įstatymus.
Pamestų ar sugadintų prekių atvejais tarptautinė komercinė teisė numato, kad dalyvaujančios šalys gali pareikšti ieškinį atsakingai šaliai. Sąvoka „atsakinga šalis“ įvairiose sutartyse skirsis. Kai kuriais atvejais tai gali būti pirkėjas; kitose – pardavėjas; o dar kitose tai gali būti įmonė, kuri buvo pasamdyta gabenti prekes. Yra tarptautinės komercinės teisės sutartis, vadinama „nemokamu laive“ (FOB), pagal kurią bet kuri šalis, kuri važtaraštyje nurodyta kaip siuntėjas, turi teisę pareikšti ieškinį vežėjo bendrovei.
Atsižvelgiant į sutarties sąlygas ir parduodamų prekių pobūdį, dauguma šalių, sudarančių tarptautinės teisės sutartį, kaip apsaugos priemonę įsigyja tam tikros rūšies draudimą. Paprastai nuostolius galima atlyginti, jei šios atsargumo priemonės bus imtasi prieš gabenant prekes. Įstatymas teigia, kad draudimas turi atlyginti tik tuos produktus, kurie yra nurodyti važtaraštyje ir kituose siuntimo dokumentuose.
Tarptautinė komercinė teisė sujungia verslo pasaulio principus su pagrindine tarptautine diplomatija. Aprėpdamas smulkesnius dalykus, pavyzdžiui, etiškas patekimas į užsienio rinką, prekių gabenimas ir teisės pareikšti ieškinį užtikrinimas, įstatymas sudaro pagrindą didesniam ekonominiam supratimui. Sąžiningos prekybos ir etiškų verslo santykių taisyklių nustatymas yra pagrindinis tarptautinės komercinės teisės tikslas.