Tarptautinis arbitražas yra susijęs su prekių ir vertybinių popierių kainų skirtumo pranašumais įvairiose šalyse. Nors tai yra įprasta daugelio tipų investuotojų praktika, arbitražas atsiskiria, nes pirkimas ir pardavimas vyksta beveik vienu metu. Kai brokeris perka prekę vienoje rinkoje, jis tą pačią prekę parduoda kitoje rinkoje. Tarptautinis arbitražas plačiai vertinamas kaip nedidelė investicija, kuri nekelia jokios rizikos, nes pradinis pirkimas neįvyksta, nebent tuo metu bus gautas pelnas.
Šis investavimo būdas priklauso nuo kelių rinkų labai skirtingose vietose. Nors daugumą investicinių rinkų jungia kompiuteris, tai netrukdo sistemoje atsirasti nedideliems neatitikimams. Didelės apyvartos prekės, kaip ir piniginės investicijos, vienoje srityje dažnai turės nedidelius antplūdžius, bet ne kitose. Šis padidėjimas pasireikš sistemoje, bet dažnai pradinėje rinkoje sukurs nedidelį burbulą. Dėl šio burbulo prekės vertė bus didesnė arba mažesnė nei kitur.
Tarptautinis arbitražas yra gana paprastas procesas, tačiau tai, ko jam trūksta sudėtingumo, kompensuoja laiko atžvilgiu. Įprastoje arbitražo situacijoje investuotojas stebi vieną prekę keliose rinkose. Pamatę, kad konkrečios akcijos, prekės ar piniginės obligacijos vienoje rinkoje parduodamos skirtingu kursu, jie perka jas už mažesnę kainą. Tada investuotojas kreipiasi į rinką, kurioje parduoda brangiau, ir parduoda. Dviejų rinkų skirtumas yra grynas pelnas.
Kadangi tarptautinis arbitražas priklauso nuo pirkimo ir pardavimo beveik tuo pačiu metu, šis procesas išaugo, nes kompiuteriai ir technologijos leidžia palaikyti tiesioginį ryšį. Kai investuotojas mato rinkos disbalansą, jis turi veikti nedelsiant, kol jis neužsidaro. Tam reikia beveik akimirksniu pirkti ir parduoti, o tai buvo neįmanoma, kol ryšių sistemos tapo globalios.
Nors tarptautinis arbitražas atrodo kaip nenutrūkstamas investavimo būdas, yra nedidelis rizikos elementas. Visa sistema orientuota į pirkėjo ir pardavėjo ryšio greitį. Jei kuri nors komunikacijos grandinės dalis šlubuoja arba vėluoja, pardavėjas gali nepasinaudoti tinkama kaina. Kadangi rinkos disbalansas dažnai būna labai trumpalaikis, net kelios sekundės gali sutrikdyti pardavimą.
Prie to prisideda investuotojo poveikis savo rinkai. Kai investuotojas perka prekę su mažesne verte, tai automatiškai pradeda kelti perkamos prekės kainą. Šis pakeitimas pradeda judėti sistemoje, keičiasi kainas, kai investuotojas bando parduoti. Norėdamas kontroliuoti prekės pardavimą, investuotojas turi likti prieš savo įtaką.