Tarptautinis įvaikinimas – tai procesas, kurio metu vaiką, kuris yra vienos šalies pilietis, įvaikina vienas iš tėvų arba tėvai, kurie yra kitos šalies piliečiai. Šis procesas paprastai apima įvairius įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su įvaikinimo procedūra tiek vaiko kilmės šalyje, tiek tėvų kilmės šalyje. Šie apribojimai dažnai gali apimti vaiko ir įtėvių amžiaus apribojimus, esamus vaiko tėvus ar globėjus ir įtėvių galimybes rūpintis vaiku. Tarptautinis įvaikinimas taip pat gali reikalauti, kad įvaikinantys tėvai tam tikrą laikotarpį gyventų vaiko kilmės šalyje.
Tarptautinis įvaikinimas taip pat vadinamas tarptautiniu įvaikymu, gali būti įtrauktas į kelias skirtingas šalis, nors amerikiečių tėvai dažnai laiko vaikus iš tokių skirtingų šalių kaip Kinija, Šri Lanka ir Slovakija. Įvaikinimo procesą dažnai palengvina abiejų šalių agentūros ir šios agentūros gali padėti įvaikinusiems tėvams suprasti įvairius tokio įvaikinimo reglamentus ir apribojimus. Įvairiose šalyse taip pat paprastai yra įstatymai, kurie kontroliuoja, kas gali teisėtai įvaikinti vaiką iš tos šalies tarptautinio įvaikinimo būdu.
Pavyzdžiui, daugelyje šalių yra taikomi amžiaus apribojimai asmenims, norintiems toje šalyje tarptautiniu mastu įvaikinti vaiką. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ukrainoje, nėra nustatyta viršutinė amžiaus riba, kuri gali įsivaikinti iš tos šalies, o Meksikoje ir Graikijoje – iki 60 metų. Vaikai, kurie gali būti įvaikinti tarptautiniu būdu, taip pat gali būti tam tikro amžiaus, pavyzdžiui, jaunesni nei 16 metų. Korėja nustato apribojimus įvaikinančių tėvų svoriui, kad būtų užtikrinta tinkama tėvų mityba ir sveikata; daugelyje šalių įvaikinti gali tik susituokusios poros, o vienas asmuo, vyras ar moteris, negali įvaikinti vaiko.
Tarptautinis įvaikinimas taip pat paprastai reikalauja, kad vaikas būtų teisiškai galiojantis įvaikinti. Tai reiškia, kad vaikas arba neturi turėti tėvų ar teisėtų globėjų, arba vaiko tėvai ar globėjai yra laisva valia pasirašę sutikimą įvaikinti. Kai kuriose šalyse įtėviai turi gyventi šalyje arba gyventi šalyje tam tikrą laikotarpį iki įvaikinimo, arba jie turi gyventi šalyje įvaikinimo proceso metu, kuris gali užtrukti daugiau nei metus. . Tarptautinis įvaikinimas dažnai baigiamas vaiko kilmės šalyje; kai vienas iš tėvų grįžta į savo kilmės šalį su įvaikintu vaiku, jis yra teisėtas to vaiko globėjas.