Tarptautinė vandens teisė – tai įstatymų sistema, reglamentuojanti vandens išteklių, pirmiausia upių, kertančių valstybių sienas, naudojimą ir valdymą – žinoma kaip tarpvalstybiniai ištekliai. Kelios skirtingos tarptautinės organizacijos kuria ir sprendžia įvairius tarptautinės vandens politikos aspektus. Daugeliui, bet ne visoms, iš 263 pasaulių tarpvalstybinių upių taikomi tam tikri tarptautiniai vandens teisės aktai.
Keletas Jungtinių Tautų (JT) padalinių nuo pat organizacijos įkūrimo svarstė tarptautinę vandens teisę. Aštuntajame dešimtmetyje JT Generalinė Asamblėja priėmė keletą rezoliucijų dėl bendrų gamtos išteklių. Tuo pačiu laikotarpiu JT surengė vandens konferenciją ir žmogaus aplinkos konferenciją. Visai neseniai Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje buvo svarstoma, kaip plėtoti ir valdyti tarpvalstybinius vandens išteklius, siekiant apsaugoti kokybę ir tiekimą.
1997 metais priimta JT Generalinės Asamblėjos priimta Tarptautinių vandens telkinių naudojimo ne laivybai teisės konvencija yra bene išsamiausias tarptautinės vandens teisės susitarimas. Pagal šią konvenciją paviršinis vanduo ir požeminio vandens telkiniai dalijasi dviem ar daugiau šalių. Konvencija reikalavo „teisingo ir protingo naudojimo ir dalyvavimo“ iš dalyvaujančių šalių, taip pat nurodė įsipareigojimus bendradarbiauti, nedaryti didelės žalos ir dalytis duomenimis apie tarpvalstybinius išteklius. Tai taip pat suteikė šalims, kurios dalijasi vandens telkiniais, bendrą atsakomybę kontroliuoti taršą ir saugoti aplinką.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat pateikė rekomendacijas dėl taršos ir kitų aplinkosaugos problemų tarpvalstybiniuose vandenyse. 1992 m. vykusioje tarptautinėje vandens ir aplinkos konferencijoje buvo svarstomi būdai, kaip išspręsti konfliktus, kylančius dėl tarpvalstybinių vandens išteklių. Taip pat yra keletas regioninių tarpvyriausybinių organizacijų, kurios svarsto tarpvalstybinius vandenis savo atitinkamuose regionuose, pavyzdžiui, Europos Taryba, Panamerikietiška sąjunga ir Azijos ir Afrikos teisės konsultacinis komitetas.
Nevyriausybinės tarptautinės teisės asociacijos taip pat atsižvelgia į įvairius sunkumus, kylančius dėl tarpvalstybinių vandens išteklių. Tarptautinė teisės asociacija 1966 m. priėmė taisyklių rinkinį, pavadintą Helsinkio taisyklėmis dėl tarptautinių upių vandenų naudojimo, ir nuo to laiko periodiškai papildydavo taisykles ir straipsnius prie Helsinkio taisyklių. Tarptautinės teisės institutas priėmė nutarimus ir reglamentus dėl laivybos ir tarptautinių vandenų taršos. Tarptautinė vandens teisės asociacija ir Amerikos advokatų asociacija taip pat pateikė rekomendacijas dėl tarpvalstybinių vandenų.
Keletas tarptautinių teismų yra atsakingi už ginčų dėl tarpvalstybinių vandenų sprendimą. Nuolatinis tarptautinis teismas ir Tarptautinis teisingumo teismas priėmė sprendimus dėl tarptautinės vandens teisės bylų. Arbitražo teismas yra atsakingas už bylų, susijusių su arbitražo sprendimais, sprendimą.