Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TBS) iš tikrųjų yra tarptautinis bankų bankas. Ji atlieka vaidmenį, panašų į Jungtinių Tautų vaidmenį politikoje. Pagrindinės jos pareigos yra tarptautinės bankininkystės politikos koordinavimas, bankų kapitalo lygio reguliavimas ir banko paslaugų teikimas nacionaliniams centriniams bankams.
Tarptautinių atsiskaitymų banko ištakos glūdi laikotarpiu tarp I ir II pasaulinių karų, kai jis buvo įkurtas administruoti Vokietijos mokamas reparacijos išmokas. Vienu etapu dalis TAB priklausė privatiems investuotojams ir buvo prekiaujama akcijų rinkose. 2010 m. bankas priklauso tik nacionaliniams centriniams bankams.
Vienas iš pagrindinių Tarptautinių atsiskaitymų banko vaidmenų yra skatinti skirtingas šalis bendradarbiauti, kad būtų derinami reglamentai, kurie turi įtakos bankams jų šalyse. Vienas pagrindinių pavyzdžių – rezervo nuostatai. Jie nustato, kokią dalį taupytojų banke laikomų indėlių bet kuriuo metu bankas turi laikyti grynaisiais. Tai skirta apriboti riziką, kad bankui pritrūks grynųjų pinigų, jei banke pabėga, ty kai daug taupančiųjų bando išsiimti lėšas vienu metu.
Tarptautinių atsiskaitymų bankas prižiūrėjo Bazelio susitarimų sudarymą. Tai buvo didžiųjų šalių susitarimai, kuriuose reikalaujama, kad kiekvienas bankas turėtų minimalų santykį tarp savo pagrindinio akcinio kapitalo, ty pinigų, kuriuos jie turi parduodami akcijas visuomenei, ir savo turto. Nors gali atrodyti keista galvoti apie turtą kaip apie problemą, susitarimuose atsižvelgiama į tai, kad daugelis turto turi tam tikro laipsnio riziką, ypač tai, kad pinigai, kuriuos bankas paskolino skolininkams, gali būti negrąžinti.
Susitarimas apima dviejų tipų kapitalą, žinomą kaip 1 ir 2 pakopa. 1 pakopą daugiausia sudaro banko akcijų nominali vertė ir faktiniai grynieji pinigai, kuriuos jis turi rezervų pavidalu. 2 pakopa apima kapitalą, kuris laikomas mažiau patikimu, pavyzdžiui, privilegijuotąsias akcijas arba turto vertės padidėjimą, pvz., laikui bėgant didėjančią pastatų rinkos vertę.
Bazelio susitarimai reikalauja, kad banko 1 lygio kapitalas sudarytų bent 4 % jo pagal riziką įvertinto turto, o 1 ir 2 lygio kapitalo derinys – ne mažiau kaip 8 % pagal riziką įvertinto turto. Rizikos įvertinimas reiškia, kad neapdoroti skaičiai koreguojami atsižvelgiant į tai, kokia tikimybė, kad bankas atgaus pinigus. Jei tai yra saugus turtas, pvz., vyriausybės obligacija, visa turto vertė gali būti įtraukta į bendrą sumą. Rizikingesnio turto, pvz., paskolos be užstato klientui atveju į bendrą sumą bus įtraukta tik nedidelė turto vertės dalis.