Tarpžvaigždinė terpė – taip mokslininkai vadina labai išsklaidytas dujas ir dulkes, esančias tarp galaktikos žvaigždžių. 99 % mišinio sudaro dujos ir 1 % dulkės. 90% dujų sudaro vandenilis ir 10% helis. Tarpžvaigždinės terpės tankis skiriasi priklausomai nuo to, kur esate ir kurioje galaktikoje, tačiau jis svyruoja nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų milijonų dalelių kubiniame metre, o Paukščių Tako vidurkis yra maždaug milijonas dalelių kubiniame metre. Palyginkite tai su tarpgalaktine terpe, kurios kubiniame metre yra tik 100–1000 dalelių, arba vidutiniu visatos tankiu, kuriame yra daug masyvių tuštumų, todėl kubiniame metre yra tik viena dalelė.
Astrofizikai labai domisi tiksliomis tarpžvaigždinės terpės savybėmis, nes ji stipriai įtakoja žvaigždžių formavimosi procesą. Tankesni regionai dažniau kondensuojasi į žvaigždes. Manoma, kad labai senos galaktikos, pvz., varančios kvazarus, turi didesnį vidutinį tankį nei dabartinės galaktikos, kurios susibūrė į žvaigždes ir planetas. Agregacija tęsiasi visą laiką visuose tarpžvaigždinės terpės masteliuose, nes debesyse, vadinamuose ūkais, gimsta ir miršta naujos žvaigždės. Hablo kosminio teleskopo paleidimas labai pagerino mūsų žinias apie šiuos kūnus ir apie tai, kaip jie juda ir sąveikauja su tarpžvaigždine terpe.
Pirmasis filosofas, pripažinęs tarpžvaigždinės terpės egzistavimą, buvo Francis Bacon, kuris apie tai parašė 1626 m. Francis Bacon taip pat sukūrė mokslinį metodą. Jis spėjo, kad tarpžvaigždinė terpė judėjo kartu su žvaigždėmis, ir buvo teisus. Išsklaidytos tarpžvaigždinės terpės dalelės juda beveik milijoną mylių per valandą aplink galaktikos centrą. Priklausomai nuo to, ar dalelės yra arti galaktikos centro, joms reikia nuo kelių milijonų iki kelių šimtų milijonų metų, kad pilnai apsisuktų aplink galaktiką.
Tarpžvaigždinė terpė yra šalta ir gerai blokuoja matomą šviesą ten, kur ji tanki. Mums sunku pamatyti savo galaktikos centrą, nes dėl dulkių tam tikrais bangos ilgiais jis trilijoną kartų silpnesnis nei būtų kitu atveju. Infraraudonojoje spektro dalyje spinduliai prasiskverbia, todėl observatorijos, žiūrinčios į galaktikos centrą, turi pasikliauti infraraudonaisiais spinduliais.