Tauriųjų metalų rafinavimas yra tauriųjų metalų valymo metodas. Yra keli skirtingi tauriųjų metalų rafinavimo metodai, tačiau du pagrindiniai metodai yra pirometalurgija, kuri apima kaitinimą, ir hidrometalurgija, kurios metu metalai ištirpinami tirpiklyje. Po valymo metalai išvalomi, kad būtų užbaigtas rafinavimo procesas.
Pasiruošimas tauriųjų metalų rafinavimui dažnai apima rafinuojamo metalo mėginio paėmimą ir tyrimo sukūrimą. Mėginių ėmimo metu metalas pasveriamas, išmatuojamas ir išlydomas į skystį, o tada imami mėginiai. Paprastai vieną pavyzdį pasilieka perdirbimo įmonė, o kitą atiduoda klientui. Po mėginių paėmimo atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti tikslius tauriųjų metalų ir priemaišų, kuriuos reikia pašalinti, kiekius ir koncentracijas.
Atlikus mėginį ir tyrimą, gali prasidėti tauriųjų metalų rafinavimo procesas, dažniausiai taikant pirometalurgiją arba hidrometalurgiją. Pirometalurgijos metu metalas kaitinamas ir lydomas, kad būtų atskirtos įvairios priemaišos. Kai kurių metalų apdirbimo metu bus naudojamos tam tikros formos dujos, kurios burbuliuos per ištirpusį metalą, o tiksliniai taurieji metalai arba priemaišos oksiduos, pakeisdami konsistenciją, kad būtų galima pašalinti. Kai kuriais atvejais priemaišos ir taurieji metalai išsilydo esant labai skirtingoms temperatūroms, o tai leidžia lengvai atskirti fizinėmis priemonėmis.
Ypatingas pirometalurgijos tipas, žinomas kaip zoninis rafinavimas, yra brangus, tačiau labai efektyvus valymo procesas. Ši tauriųjų metalų rafinavimo technika apima metalo, kuris turi būti išgrynintas, tempimą į ilgą strypą. Tada juosta kaitinama nuosekliai, pradedant nuo vieno galo, o priemaišos lieka skystos formos ir migruoja žemyn, kai kaitinama kita sekcija. Juostos pabaigoje nešvarumai surenkami paskutiniame segmente, todėl juos lengva pašalinti. Procesas gali būti kartojamas kelis kartus, todėl prarandama didelė metalo dalis, tačiau likusi metalo dalis lieka išvalyta.
Hidrometalurgija yra kita pagrindinė tauriųjų metalų rafinavimo rūšis, kuri apima tirpiklio naudojimą metalui ištirpinti, kad būtų pašalintos priemaišos. Pirmasis šio proceso žingsnis yra žinomas kaip išplovimas, kurio metu metalas ištirpinamas naudojant tirpiklį, žinomą kaip rūgštinis arba šarminis tirpiklis. Tada tirpalas išvalomas nusodinant, ekstrahuojant arba keičiant jonus. Paskutinis žingsnis yra tauriųjų metalų atgavimas iš išgryninto tirpalo, o šio etapo metodai apima nusodinimą, elektrovalinimą ir redukciją dujomis. Hidrometalurgija yra daug įvairesnis procesas, o daugybė skirtingų metodų leidžia ją pritaikyti individualiam pavyzdžiui, kurį reikia rafinuoti.