Tautų Sąjunga buvo tarptautinė organizacija, susikūrusi netrukus po Pirmojo pasaulinio karo ir gyvavusi nuo 1919 m. iki 1946 m. Jos pagrindinis tikslas buvo skatinti naudoti derybas ir arbitražą siekiant užkirsti kelią karui ir spręsti tarptautinius ginčus. Tautų Sąjunga buvo įsikūrusi Ženevoje, Šveicarijoje. Į jį buvo įtrauktos per Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusios sąjungininkės, išskyrus JAV, taip pat daugelis neutralių šalių.
Pirmasis pasaulinis karas baigėsi 1918 m. lapkritį, Vokietijai pasirašius paliaubas su sąjungininkais. Nors kovos buvo nutrūkusios, tautos ir toliau susitikinėjo, rengė taikos sutartis ir organizavo pagrindą būsimam konfliktui tarp pasaulio šalių spręsti. 1919 m. Paryžiuje įvyko oficiali taikos konferencija, skirta aptarti šiuos svarbiausius klausimus. Konferencijos centre buvo lyderiai iš kelių iškilių šalių: Woodrow Wilson iš JAV, David Lloyd George iš Didžiosios Britanijos ir Georges Clemenceau iš Prancūzijos.
Po kelis mėnesius trukusių derybų šalys parengė pokario dokumentą Versalio sutartį. Ši sutartis sukėlė pasekmes Vokietijai dėl karo pradžios ir suteikė pagrindą Tautų Sąjungos kūrimui. Sutartis buvo pasirašyta 28 m. birželio 1919 d. Dvidešimt devynios sąjungininkų galių narės pasirašė sutartį ir tapo oficialiomis lygos narėmis, o 13 m. pabaigoje prisijungė 1920 kitų neutralių valstybių.
Jungtinių Valstijų prezidentas Woodrow Wilsonas aktyviai dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje ir Versalio sutarties rengime. Nepaisant jo dalyvavimo ir atsidavimo kuriant Tautų lygą, visos JAV sutartys turi būti ratifikuotos dviejų trečdalių Jungtinių Valstijų Senate. Sutarties priešininkai vedė įnirtingą kovą su prezidentu Wilsonu, o 1920 m. stulbinanti respublikonų pergalė visuotiniuose Senato rinkimuose visam laikui sutrukdė JAV prisijungti prie lygos.
Bėgant metams Tautų Sąjunga kišosi į teritorinius ginčus ir konfliktus tarp tautų ir jų viduje. Nariai kovojo prieš tarptautinę opiumo prekybą ir seksualinę vergovę ir siekė pasaulinio nusiginklavimo. Lyga taip pat sudarė tarybas, kurios tirtų teisinį moterų statusą visame pasaulyje ir prižiūrėtų pabėgėlių padėtį.
Yra keletas įdomybių, kurios lėmė Tautų Sąjungos žlugimą. Jungtinių Valstijų nesugebėjimas prisijungti prie lygos organizaciją susilpnino nuo pat pradžių. Nesugebėjimas sustabdyti karo tarp Italijos ir Abisinijos, kuri tapo Etiopija 1935 m., dar labiau susilpnino jų prestižą. Galiausiai 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas įrodė, kad Lyga buvo bejėgė palaikyti savo pagrindinį tikslą – užkirsti kelią kitam pasauliniam karui. 1946 m. Tautų Sąjunga iširo, savo įgaliojimus ir turtą perleisdama naujai suformuotai organizacijai – Jungtinėms Tautoms.