Tefas, arba tef, yra javų grūdai, kilę iš Šiaurės Rytų Afrikos ir Pietvakarių Arabijos. Nors Etiopijoje jis buvo naudojamas šimtmečius, kitose pasaulio dalyse šie grūdai nebuvo plačiai žinomi iki XX amžiaus pabaigos, kai Centrinės JAV ir Australijos ūkininkai pradėjo eksperimentuoti su jais. Didėjanti alternatyvių grūdų paklausa tapo lengviau prieinama, ypač miesto vietovėse. Paprastai sveiko maisto parduotuvėse ir dideliuose bakalėjos parduotuvėse yra miltų arba viso grūdo teff.
Žodis kilęs iš amharų kalbos. Teff reiškia “pamestas”, nuoroda į tai, kad grūdai yra tokie maži, kad nukritusių grūdų bus neįmanoma rasti. Smulkūs grūdeliai auga ant ilgų, gležnų vienmetės žolės stiebų, priklausančių Eragrostis genties vienmetės žolės grupei. Tiesą sakant, grūdai yra tokie maži, kad sėklų užtenka visam laukui pasėti, nesunkiai galima laikyti rankoje arba mažame maišelyje, todėl tai itin nešiojama kultūra.
Daugelis meilės žolių grupės augalų yra auginami kaip pašaras gyvuliams. Paprastai gyvuliai ganosi žolių laukuose, nors kai kurie ūkininkai žolę taip pat gali pjauti ir presuoti. Tefą žmonės ir gyvūnai valgė tūkstančius metų, o botanikai įtaria, kad jis galėjo būti prijaukintas dar 4,000 m. pr. Kr. Tai pagrindinis Etiopijos virtuvės maistas.
Grūdai yra labai švelnaus, riešutinio skonio, be to, turi rimtą maistinį poveikį. Teff turi puikų aminorūgščių balansą, taip pat daug baltymų, kalcio ir geležies. Kartu su kitais alternatyviais grūdais, tokiais kaip quinoa ir soros, šie grūdai tapo gerai žinomi sveiko maisto bendruomenėje dėl savo didelės maistinės vertės.
Yra keletas būdų, kaip naudoti teff. Etiopijoje tai yra pagrindinė injera, fermentuotos duonos rūšis, patiekiama su daugeliu patiekalų, sudedamoji dalis, panašiai kaip naanas Indijoje. Jis taip pat gali būti sumaltas į miltus, kad būtų puiki alternatyva be glitimo, ir iš jo galima gaminti pyragų pluteles, sausainius, duoną ir įvairius kitus kepinius. Tefą taip pat galima valgyti visą ir garinti, virti arba kepti kaip garnyrą ar pagrindinį patiekalą.