Kas yra Teisėje stovėjimas?

Teisėje stovėjimas arba locus standi yra ieškovo galimybė pateikti įrodymus, kad galiojantis įstatymas jam daro arba turės neigiamos ir esminės įtakos. Terminas vartojamas, kai ginčijami šiuo metu galiojantys įstatymai. Kad įstatymą būtų galima sėkmingai užginčyti, ieškinį pareiškęs asmuo turi sugebėti įrodyti dėl įstatymo padarytą žalą ir tokiu būdu įrodyti teisę į ieškinį.

Pagal 1975 m. Aukščiausiojo Teismo sprendimą teismai sprendžia, ar įstatymą galima užpulti ieškiniais, ir nustato, ar ginčo šalis turi teisę, kad teismas nuspręstų ginčo ar konkrečių klausimų esmę.
Kad galėtų įrodyti savo statusą, asmuo, pareiškęs ieškinį, turi atitikti kelis reikalavimus. Asmuo turi turėti galimybę įrodyti, kad jis patyrė ar patirs žalą dėl įstatymo. Patirtos arba neišvengiamos traumos turi pakakti, kad būtų nusipelnęs statuso.

Be to, turi būti nustatyta, kad žala tiesiogiai padaryta dėl atitinkamo įstatymo. Be to, įstatymo pakeitimas reikštų žalos, padarytos dėl sužalojimo, atlyginimą arba sužalojimo prevenciją. Jei pakeitus įstatymą tokie klausimai neišspręstų, byla neturi teisės.

Turi būti tenkinami visi trys reikalavimai, kad ieškovui būtų suteikta teisė pareikšti ieškinį ir kad byla būtų nagrinėjama teismuose. Be to, Aukščiausiasis Teismas nustato apribojimus kandidatuoti.
Trys teismo nustatyti apribojimai yra tokie:

1) Žmogus gali stovėti tik už save. Asmuo negali atstovauti trečiajam asmeniui, kuris negali dalyvauti teisme.
2) Ieškinys, kai žala paliečia ir daugelį kitų žmonių, yra neleistina.
3) Stovintis turi vykti atitinkamame teisme (interesų zonoje), o stovintis asmuo turi būti toje srityje, vėlgi interesų zonoje, kuriai turi įtakos ginčijamas įstatymas.

Esant tokiems reikalavimams ir apribojimams, daugelis norinčių įrodyti, kad yra prieš įstatymą, negali to padaryti. Dauguma JAV teisės aktų, susijusių su teisėtumu, buvo išsamiau paaiškinti bylose, kai buvo atsisakyta pareikšti teisę.
Pavyzdžiui, 1991 m. byloje Lujanas prieš laukinės gamtos gynėjus grupė laukinės gamtos saugotojų buvo pasiryžusi neturėti teisės ginčyti JAV vidaus reikalų ir prekybos sekretorių veiksmų, nes jie negalėjo įrodyti, kad jie asmeniškai yra paveikti taisyklių. Teismas išaiškino, kad sužalojimas turi būti neišvengiamas ir konkretus ir negali būti hipotetinis.