Teisinis arbitražas yra neteisminis ginčų tarp dviejų ar daugiau šalių sprendimo būdas. Įprastame arbitražo procese nepriklausomas arbitras arba arbitrų kolegija atlieka teisėjo ir prisiekusiųjų vaidmenį. Arbitras dažniausiai atlieka tokias funkcijas kaip kiekvienos šalies bylos nagrinėjimas, įrodymų tyrimas ir sprendimų procedūrinių klausimų priėmimas. Proceso metu kiekvienai iš šalių atstovauja arbitražo advokatas. Pateikus visus įrodymus, arbitras priima sprendimą, kuris gali būti teisiškai privalomas arba ne, priklausomai nuo teisinio arbitražo sąlygų.
Arbitražas gali būti naudojamas sprendžiant įvairius klausimus – nuo verslo ginčų ir vartotojų bylų iki skyrybų ir vaiko globos procedūrų. Šalys gali teikti pirmenybę teisiniam arbitražui, o ne kreiptis į teismą, nes jis dažnai yra pigesnis, greitesnis ir ne toks formalus. Arbitražas taip pat gali suteikti šalims didesnį privatumą ir daugiau patogumo. Teisinis arbitražas paprastai yra formalesnis nei kiti alternatyvūs ginčų sprendimo (AGS) metodai, tokie kaip tarpininkavimas ir derybos. Šie AGS metodai paprastai apima labiau bendradarbiavimą sprendžiant ginčą ir nesibaigia privalomu sprendimu.
Verslo pasaulyje įmonės dažnai įtraukia arbitražines sąlygas į sutartis su tiekėjais, klientais ir kitais subjektais. Kai kuriose sutartyse reikalaujama privalomo arbitražo, o tai reiškia, kad šalys turi išspręsti visus ginčus per teisinį arbitražą. Kitose sutartyse numatytas savanoriškas arbitražas – tokiu atveju šalys neprivalo ginčo spręsti arbitražo metodais. Savanoriško proceso atveju šalys vis tiek išsaugo teisę pareikšti ieškinį teisme ir apskųsti galutinį arbitro sprendimą.
Arbitražo sutarties sąlyga paprastai nurodo, ar teisinis arbitražas bus šalims privalomas. Įpareigojančiame arbitražo procese šalys privalo laikytis galutinio arbitro sprendimo, kaip ir teisme. Kita vertus, neįpareigojantis arbitražas reiškia, kad šalys vis tiek gali nuspręsti perduoti bylą teismui arba naudoti kitą ginčo sprendimo formą.
Net ir įpareigojančiame teisiniame arbitraže arbitro sprendimas gali būti skundžiamas tam tikromis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, teismas gali panaikinti sprendimą, jei galima įrodyti, kad arbitras elgėsi korupciškai arba buvo nesąžiningai šališkas vienos šalies atžvilgiu. Teismas taip pat gali nagrinėti apeliacinį skundą, jei arbitras buvo papirktas arba viršijo savo įgaliojimus.
Arbitražinių išlygų taikymo sritis labai skiriasi. Kai kuriose sutartyse yra paprastų sąlygų, kuriose teigiama, kad kilus ginčui susitariama su teisiniu arbitražu. Kitos sąlygos apima konkrečius reikalavimus, pvz., arbitražo vietą, atrenkamų arbitrų skaičių, advokato honorarus ir teismo išlaidas bei taikomų formalių arbitražo taisyklių rinkinį. Kaip minėta pirmiau, sutarties sąlygos taip pat gali nulemti, ar arbitražas bus privalomas, ar ne, ir ar jis bus privalomas, ar savanoriškas.