Neuroanatomijoje žmogaus smegenys yra padalintos į apatinį užpakalinį duobės lygį ir viršutinį supratentorinį lygį santykinai horizontalia standžia membrana, vadinama tentorium cerebelli arba tentorium. Virštentorinį turinį galima suskirstyti į užpakalinę dalį, vadinamą diencephalonu, ir priekinę dalį, vadinamą telencephalon arba smegenimis. Be to, telencefaloną sudaro smegenų pusrutuliai, baltoji medžiaga po žieve ir baziniai ganglijai. Neurologams ir neurochirurgams svarbu išmanyti telencefalono dalis, nes ligų pasireiškimai skiriasi priklausomai nuo paveikto regiono.
Embriologinio vystymosi metu visa nervų sistema vystosi iš paprasto vamzdelio, vadinamo nerviniu vamzdeliu. Atliekant diferenciaciją, vidinis arba šerdies vamzdelis sukuria centrinės nervų sistemos dalis, atliekančias primityvias funkcijas, tokias kaip sąmonė ir kvėpavimas. Kita vertus, iš išorinio vamzdžio atsiranda dalių, kurios atlieka aukšto lygio funkcijas, tokias kaip judėjimas ir jutimas. Labiausiai priekinė vamzdelio dalis arba priekinė smegenų dalis, vadinama prosencefalonu, 25–30 embriono vystymosi dieną išsiskiria į telencefaloną ir tarpinį smegenų sluoksnį. Vėliau telencefalonas išsivysto į smegenų žievę, bazinius ganglijus ir subkortikinę baltąją medžiagą.
Smegenų žievė yra labiausiai diferencijuota telencefalono sritis. Vidinė jos dalis vadinama limbine žieve, tolimiausia – neokorteksu, o vidurinė – paralimbine žieve. Limbinė žievė yra susijusi su emocijomis, mokymusi, atmintimi, reprodukcija ir homeostaze, o neokorteksas dalyvauja motyvuojant, kontroliuojant elgesį, kalbą, atmintį, judesius ir pojūčius. Kai yra limbinės žievės problemų, gali pasireikšti negalėjimas pasilenkti, amnezija ir emociniai sutrikimai. Jei problema yra neokortekse, pacientas gali patirti nedėmesingumą, traukulius, negalėjimą kalbėti, atminties sutrikimus, jutimo ir motorikos sutrikimus.
Baziniai ganglijai yra bendras telencefalono sričių, esančių po smegenų žieve, pavadinimas. Šios pilkosios medžiagos arba nemielinizuotų aksonų rinkiniai vadinami uodeginiu branduoliu, globus pallidus, putamenu, juodąja medžiaga ir subtalaminiu branduoliu. Tarp uodeginio branduolio ir putamen yra įsiterpusi baltosios medžiagos struktūra, vadinama vidine kapsule. Kai imama grupė, uodeginis branduolys, putamen ir nucleus accumbens vadinami striatum, nes jie turi dryžuotą išvaizdą. Globus pallidus ir putamen bendrai vadinami lęšiniu branduoliu, nes jie turi lęšio formą.
Subkortikinę baltąją medžiagą sudaro mielinizuoti aksonai, jungiantys smegenų žievę su likusia smegenų dalimi. Struktūros, sudarančios subkortikinę baltąją medžiagą, apima vidinę kapsulę, corona radiata, corpus callosum ir lankinius pluoštus. Šios struktūros veikia perduodant signalus iš vienos smegenų dalies į kitą. Jie svarbūs integruojant aplinkos dirgiklius ir centrinės nervų sistemos reakcijas.