Kartais vadinama tikrąja arba hipotetine verte, teorinė vertė yra numatoma pasirinkimo sandorio kaina. Pasirinkimo sandorių kainodara gali būti susijusi su pirkimu, pardavimu arba šių dviejų deriniu. Daugeliu atvejų ši vertė apskaičiuojama naudojant tam tikros rūšies matematinę lygtį. Šiandien naudojami keli tokie modeliai.
Vienas iš populiariausių opcionų kainos nustatymo modelių yra Black-Scholes opcionų kainų nustatymo modelis. Pirmą kartą ši formulė buvo pristatyta 1973 m., ją sukūrė Fischer Black ir Myron Scholes. Laikoma labai tikslia koncepcija, ji greitai susilaukė dėmesio ir išlieka viena veiksmingiausių iš visų šiandien naudojamų formulių.
Teorinės vertės apskaičiavimas investuotojams naudingas keliais būdais. Pirma, hipotetinės pasirinkimo sandorio ar pasirinkimo sandorių vertės nustatymas, atsižvelgiant į konkrečias rinkos sąlygas, gali padėti suprasti, ar vertybinio popieriaus pirkimas ar pardavimas yra gera idėja. Teorinė vertė, žinoma, priklauso nuo prielaidų, susijusių su rinkos rezultatais apskritai, ir ypač nuo pasirinkimo sandorio veiksmingumo, kokybės.
Antra, teorinės vertės apskaičiavimas leidžia investuotojui numatyti veiklos rezultatus pagal kelis skirtingus scenarijus. Black-Scholes metodas, taip pat kitos matematiškai pagrįstos formulės, naudojamos teorinei vertei projektuoti, leidžia įtraukti skirtingus skaičius. Vykdydamas kelias prognozes, investuotojas gali nustatyti labiausiai tikėtiną būsimą situaciją, tuo pačiu pasiruošęs, kas nutiktų, jei vienas ar keli veiksniai būtų skirtingi.
Teorinė vertė yra viena iš pagrindinių šiandienos prekyboje naudojamų įrankių. Palyginus numatomą opciono vertę su dabartine pasirinkimo sandorio rinkos kaina, galima nustatyti, ar pirkimas ar pardavimas greičiausiai duos grąžos ateityje. Brokeriai ir investuotojai paprastai taiko šią koncepciją prieš priimdami bet kokį investicinį sprendimą.