Terapinės stovyklos suteikia struktūrizuotą aplinką suaugusiems ir vaikams, turintiems fizinių ar psichologinių poreikių. Aplinka suteikia galimybę dirbti konkrečiais klausimais, lavinti daugiau įgūdžių ir patirti daugiau emocinės pusiausvyros. Išvykę stovyklautojai gali pasiimti savo patirtį su savimi ir integruoti juos į savo kasdienį gyvenimą. Galimi įvairūs formatai, įskaitant įlaipinimo ir dienos stovyklas, laukinės gamtos stovyklas ir temines stovyklas, pvz., arklių stovyklą.
Kai kurios terapinės stovyklos yra skirtos žmonėms, turintiems psichologinių sutrikimų ar emocinių išgyvenimų. Pavyzdžiui, problemų turintys paaugliai, turintys elgesio problemų, gali dalyvauti laukinėje gamtoje. Stovykloje žmonės mokosi bendradarbiauti vieni su kitais atliekant užduotis. Jie gali lankyti grupines ir solo terapijos sesijas, dirbti su kitais stovyklautojais ir lavinti socialinius įgūdžius. Tai gali būti naudinga išoriniame pasaulyje, kur stovyklautojai gali patirti naudą, pavyzdžiui, geresnį emocinį reguliavimą reaguojant į stresines situacijas.
Taip pat rengiamos stovyklos žmonėms su fizine ir (arba) proto negalia. Kai kurie sukuria saugią aplinką, kurioje žmonės gali bendrauti su žmonėmis, kurie dalijasi savo negalia ir patirtimi. Pavyzdžiui, stovykla akliesiems ir silpnaregiams gali būti maloni patirtis stovyklautojams, įpratusiems naršyti regintiems žmonėms skirtą pasaulį. Kitose terapinėse stovyklose daugiausia dėmesio gali būti skiriama intelekto negaliai, pvz., Dauno sindromui, arba žmonėms su judėjimo negalia, kurie galbūt norėtų dalyvauti palengvintoje fizinėje veikloje, pavyzdžiui, jojimo terapijoje.
Kai kurios stovyklos turi labai organizuotą ir struktūrizuotą tvarkaraštį, kuris gali būti naudingas stovyklautojams, pavyzdžiui, smegenų traumų patyrusiems žmonėms, kuriems sunku organizuoti užduotis. Kitos terapinės stovyklos gali būti laisvesnės formos, kad būtų lengviau pasirinkti dalyvius. Pavyzdžiui, emocinių problemų turinčių žmonių stovykloje paaugliai gali pasirinkti vieną iš kelių veiklų kiekviename veiklos bloke, pavyzdžiui, dalyvauti privačioje terapijos sesijoje, dirbti su meno projektais ar elgtis su gyvūnais. Informacija apie stovyklos programavimą yra lengvai prieinama, o stovyklautojai gali dalyvauti vertinimo sesijoje, kad nustatytų, ar stovykla atitiks jų poreikius, ir leistų konsultantams rinkti informaciją, kuri padėtų jiems pritaikyti priežiūrą.
Dalyvavimas terapinėje stovykloje gali padidinti dalyvių pasitikėjimą savimi. Tokios stovyklos taip pat gali veikti kaip atokvėpio slaugos paslauga šeimoms, nors jos nėra specialiai sukurtos šiam tikslui. Žmonėms, kuriems sunku slaugyti, gali būti naudinga turėti galimybę pailsėti dienos arba įlaipinimo stovykloje. Terapinės stovyklos gali sumažinti slaugytojo perdegimo riziką ir padėti žmonėms išvengti sudėtingų pasirinkimų, pavyzdžiui, šeimos narių įstaigos, nes jie yra pernelyg išsekę, kad galėtų toliau teikti tokio lygio priežiūrą, kokio jiems gali prireikti.