Terapinės strategijos yra planai, pagal kuriuos nustatomos geriausios gydymo galimybės atsižvelgiant į paciento būklę ir specifinius poreikius. Tai bendros pastangos, kurias sukūrė visa paciento komanda, įskaitant gydytojus, chirurgus, terapeutus ir paciento globėjus. Kiekvienas planas turi būti unikalus pacientui, nes kiekvienas pacientas turi skirtingus poreikius ir skirtingai reaguoja į gydymą. Strategijos taip pat atsižvelgia į paciento finansinę būklę arba draudimo planą, siekiant užtikrinti, kad pacientas turėtų prieigą prie rekomenduojamų gydymo būdų.
Daugeliui skirtingų būklių, nuo depresijos iki vėžio, gali būti naudingos terapinės strategijos. Net trumpalaikės būklės, tokios kaip ūminės kvėpavimo takų ligos ar chirurginės procedūros, turėtų apimti tam tikrą modifikuotą bendrą terapinį planą, kuris padėtų pacientui grįžti į optimalią fizinę sveikatą. Nors strategijas kuria dalyvaujantis medicinos personalas, svarbu, kad būtų įtrauktas ir pacientas bei slaugytojai, nes jie bus atsakingi už tolesnius veiksmus.
Pacientų pirminės sveikatos priežiūros gydytojai paprastai prižiūri gydymo strategijas, nes jie yra labiausiai susipažinę su išsamia informacija apie būklę. Juose aprašomi plano pagrindai, įskaitant diagnozes, vaistus ir kitus paskirtus gydymo būdus. Gydytojai atsakingi už esminius planų koregavimus, įskaitant prireikus naujų gydymo metodų įgyvendinimą.
Nors gydytojai yra atsakingi už pagrindinius sprendimus dėl terapinių strategijų, slaugytojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad strategijos veiktų, ir įgyvendinant būdus, padedančius pacientui prisitaikyti. Išsamus slaugos planas, apimantis tikslus ir intervencijas, turėtų būti terapinio plano dalis. Slaugytojai dažnai praleidžia daugiausiai laiko su pacientais ir gali lengviau stebėti kiekvienos rūšies terapijos veiksmingumą. Jie taip pat geriau žino, ar pacientai laikosi paskirtų vaistų ar gydytojo patarimo.
Kitų tipų terapeutai taip pat bendradarbiauja su medicinos komanda, kad nustatytų geriausias gydymo strategijas. Pavyzdžiui, jei pacientas serga lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir jam reikia kvėpavimo terapeuto paslaugų, tas terapeutas įtrauks vertingą indėlį į bendrą planą. Psichikos sveikatos terapeutai dažnai dalyvauja tais atvejais, kai yra depresija, nerimas ar kiti psichikos sutrikimai, o kineziterapeutai įtraukia planus, kuriems reikalinga fizinė reabilitacija.
Nors medicinos personalas sudaro pagrindą gydymo strategijoms, planai negali būti veiksmingai įgyvendinami be pacientų ir už jų priežiūrą atsakingų asmenų indėlio. Terapiniai planai yra nenaudingi, jei pacientas negali arba nenori laikytis nurodyto gydymo. Į planus, skirtus vaikams, besimokantiems mokykloje, taip pat turėtų būti įtraukti vaiko mokytojai ir mokyklos administratoriai. Dirbdami kartu su visais, dalyvaujančiais paciento gyvenime, visa komanda turi didžiausią galimybę sukurti pacientui naudingiausią strategiją.