Terapinis darbas reiškia veiklą, kuria siekiama pagerinti asmens gerovę. Tokia į veiksmus orientuota terapija gali būti naudinga įvairiomis aplinkybėmis – nuo psichologinio konsultavimo iki ergoterapijos. Darbas gali būti susijęs su struktūrizuotomis grupinėmis aplinkybėmis, kuriose vykdomi projektai, arba gali būti nurodyta kasdienė veikla ir pareigos, su kuriomis susiduria asmuo. Kitos terapinio darbo formos gali apimti mediciniškai remiamas darbuotojų įdarbinimo programas arba terapeuto ir jo kliento sąveiką nuo seanso iki sesijos.
Daugelis konsultantų terapinį darbą naudoja kaip svarbią priemonę. Šie atvejai dažnai susideda iš grupinės terapijos seansų, kurių metu keli pacientai susirenka atlikti užduotį, paprastai per suplanuotą laiko tarpą. Veikla gali apimti rekreacinę taikomąją veiklą, pvz., meną ar amatus, arba ją gali sudaryti konkretus projektas, pvz., kambario atnaujinimas. Šios sesijos dažnai derinamos su tradiciniu pokalbiais pagrįstu konsultavimu, siekiant suteikti visapusiškesnę terapinę patirtį.
Kai kurių profesijų atstovams terapinis darbas yra pagrindinė pokyčių skatinimo priemonė. Pavyzdžiui, ergoterapeutai padeda asmenims, patyrusiems fizinę ar psichinę nesėkmę, grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą. Iš esmės šie specialistai daugiausia dėmesio skiria tam, kad padėtų atkurti vidutinį veikimą atliekant kasdienes gyvenimo ir darbo užduotis, pradedant nuo maudymosi vonioje iki darbo pokalbio. Kita vertus, žaidimų terapeutai daugiausia padeda vaikams išreikšti emocijas ir atlikti užduotis per organizuotą žaidimo veiklą. Panašiai dailės terapeutai skatina raišką piešdami ar tapydami.
Plačiąja prasme terapinis darbas gali apimti visą darbą, kuriuo siekiama sukurti sėkmingą terapinį rezultatą, o skirtingi terapinio gydymo būdai palengvina skirtingus darbo tipus. Pavyzdžiui, daugelis terapeutų prašo, kad jų pacientai kasdien vestų žurnalus apie įvairias mintis ar jausmus, ypač kognityvinės terapijos metu. Elgesio terapeutas, laikydamasis panašaus požiūrio, gali dirbti su pacientu, fiziškai susidurdamas su objektu ar situacija, kurios bijoma. Psichoanalitikai, priešingai, gali turėti kantrybės dirbti asmeniškai interpretuodami abstrakčius objektus ar dizainą. Netgi terapeuto ir paciento ryšys, užmegztas konsultuojant pokalbiais, gali būti laikomas terapinio darbo dalimi.
Pagrindinis terapinio darbo kertinis akmuo yra savigarbos ugdymas. Daugelyje tyrimų įrodyta, kad asmenys, kurie jaučiasi naudingi ir nepriklausomi, turi didesnį savivertės jausmą. Pasiekimo jausmas, įgytas imantis ir sėkmingai atlikus užduotį, gali sustiprinti teigiamas emocijas. Todėl kai kurios terapijos programos siūlo darbo praktikos programas tokiose srityse kaip mažmeninės prekybos parduotuvės kaip terapinio darbo forma.