Terza rima yra rimo schemos tipas, sukurtas iš susipynusių rimų, atsirandančių tercetuose, serijos. Tercetas yra strofa, susidedanti iš trijų eilučių, panašiai kaip kupletas yra dviejų eilučių posmas, o ketureilis yra keturių eilučių posmas. Ši trijų eilučių struktūra yra šios konkrečios rimo schemos dalis. „Terza rima“ iš esmės susideda iš rimo schemos, kuri pasirodo kaip „aba, bcb, cdc, ded“, kurioje viename posme įvestas rimavimo garsas tęsiasi į kitą, o tai įveda kito posmo rimą.
Rymo schemą, žinomą kaip terza rima, sukūrė italų poetas Dante Aligheri, kurdamas savo „Divinąją komediją“ arba „Dieviškąją komediją“. Šią epinę poemą sudaro trys skyriai, vadinami Inferno, Purgatorio ir Paradiso, kuriuose vaizduojama poeto kelionė žemyn į pragarą, aukštyn per skaistyklą ir galiausiai į rojų arba dangų. Parašyta XIV amžiaus pradžioje, „Dieviškoji komedija“ yra didžiulis kūrinys, kuriame daugiausia nagrinėjamos katalikiškos nuodėmės, bausmės, atleidimo ir visatos, sukurtos Dantės idealaus krikščionių Dievo, temomis.
Terza rima yra būtina Dieviškosios komedijos struktūrai ir tapo taip glaudžiai susijusi su kūriniu, kad bet koks šios rimo schemos panaudojimas beveik savaime suprantamas kaip aliuzija į Dantės eilėraštį. Terza rima struktūra prasideda eilėraščiu, parašytu kaip tercetų arba trijų eilučių posmų serija. Šiose tercetėse naudojama rimo schema, kurioje kiekviena eilutė rimuojasi ne su kita, o su eilute po jos. Tai tęsiasi tris rimus, tada perima naujas rimas.
Terza rima struktūrą lengviausia įsivaizduoti kaip „aba, bcb, cdc, ded“, kurioje kiekviena raidė reiškia nuolatinį rimą. Išskyrus eilėraščio pradžią ir pabaigą, kiekvienas rimas gali būti kartojamas tris kartus ir šios susipynusios rimo grandinės iš esmės gali tęstis amžinai. Ši struktūra traukia skaitytoją per eilėraštį, sukurdama vizualinio impulso pojūtį, nes kiekviena tercetė tęsia ankstesnį rimą ir įveda kitą. Skaitytojas natūraliai tęsia skaitymą, nesąmoningai trokšdamas pamatyti, kaip rimas skamba nuo vienos tercetės iki kitos.
Terza rima iš esmės remiasi trejybe ir dažnai vertinama kaip būdas, kuriuo Dantė privertė savo poemos struktūrą atspindėti katalikybės Šventosios Trejybės sampratą. Kadangi sakoma, kad Šventoji Trejybė yra amžina, ši sąvoka puikiai atsispindi Dantės struktūroje, nes rimo schema iš esmės neturi tinkamos pradžios ar pabaigos. Tačiau žmogaus poezijos ribotumas reikalauja pradžios ir pabaigos taško, kurie eilėraštyje yra netobuli. Tai gali atspindėti Dantės nuolankumą kuriant poetinę struktūrą, skirtą imituoti jo idėją apie amžiną ir visagalį, tačiau apribotą žmogiškųjų apribojimų.