Tetrazepamas yra vaistų tipas, kurį galima skirti nerimo sutrikimų simptomams arba tipams gydyti, pvz., panikos priepuolio ar fobijos epizodui, ypač agorafobijai arba atvirų erdvių ar minios baimei. Todėl jis priskiriamas prie anksiolitinių vaistų. Jis taip pat gali būti naudojamas depresijos, haliucinozės ir priešmenstruacinės įtampos ar sindromo gydymui. Tetrazepamo gebėjimas atpalaiduoti raumenis taip pat yra veiksmingas vaistas nuo epilepsijos priepuolių, drebulio ir raumenų spazmų. Vaistas dažnai parduodamas tik su receptu ir gali būti vartojamas tabletėmis arba skystu pavidalu.
Kaip vaistas, tetrazepamas yra benzodiazepino tipas, kuris priskiriamas prie centrinės nervų sistemos (CNS) slopinimo ir tiesiogiai veikia smegenis ir nugaros smegenis. Jis veikia didindamas gama aminosviesto rūgšties (GABA) – neuromediatoriaus, kuris slopina neuronų išsiskyrimą, aktyvumą. Tokiu būdu smegenys gauna mažiau „žinučių“ ir pradeda „nusiraminti“, todėl sumažėja paciento nerimas, haliucinacijos ir raumenų įtampa. Atpalaiduojantis vaisto poveikis dažnai būna greitas, nes tetrazepamas organizme pasisavinamas per 45 minutes ar greičiau, o stipresnis tampa per dvi valandas.
Vaistas gali veiksmingai veikti esant įvairioms ligoms, tačiau jis taip pat gali sukelti šalutinį poveikį, iš kurių dažniausiai yra mieguistumas, nestabilumas, raumenų silpnumas. Kitas šalutinis poveikis yra galvos skausmas, laikinas regėjimo sutrikimas ir dizartija arba neaiški kalba. Kai kuriais atvejais pacientas gali jausti diskomfortą virškinimo trakte, šlapinimosi sutrikimus ir lytinio potraukio pokyčius.
Taip pat svarbu pažymėti, kad kai kuriose situacijose tetrazepamas iš tikrųjų sukelia „paradoksų“ šalutinį poveikį. Tai yra pačios problemos, kurias pacientas nori gydyti, pavyzdžiui, nerimas, raumenų spazmai ir depresija. Kita vertus, odos bėrimai dažnai rodo alergiją vaistui. Bet kuriuo atveju pacientams patariama nedelsiant nutraukti vaisto vartojimą ir pasitarti su gydytoju. Tie, kuriems buvo diagnozuota ūminė uždaro kampo glaukoma ir su kepenimis susiję sutrikimai, paprastai negali vartoti vaisto.
Ilgalaikis tetrazepamo vartojimas arba didelės dozės gali sukelti priklausomybę nuo narkotikų ir priklausomybę, todėl gydytojams gali tekti reguliariai stebėti pacientą, kuris vartoja vaistus. Išgydžius būklę, pacientas lėtai atpratinamas nuo vaisto vartojimo ir jam patariama palaipsniui mažinti suvartojamo tetrazepamo kiekį. Šis metodas padės sumažinti abstinencijos simptomų, tokių kaip prakaitavimas, drebulys ir sunkiais atvejais, dažnumą.