Tiekimo grandinė yra veiksmų rinkinys, kurį įmonė imasi, kad žaliavinius komponentus paverstų galutiniais produktais ir pristatytų juos klientams. Tiekimo grandinės valdymas (SCM) yra procesas, kurį įmonė naudoja siekdama užtikrinti, kad tiekimo grandinė būtų efektyvi ir ekonomiška. Paprastai tai susideda iš penkių etapų: planavimo, kūrimo, gamybos, logistikos ir grąžinimo.
Planavimo etape turi būti parengta strategija, kaip konkretus produktas patenkins klientų poreikius. Didelė šios strategijos dalis dažnai yra skirta pelningos tiekimo grandinės planavimui. Plėtros etapas apima tvirtų santykių su žaliavų, reikalingų gaminant įmonės pristatomą produktą, tiekėjais. Šis etapas apima ne tik patikimų tiekėjų nustatymą, bet ir siuntimo, pristatymo ir apmokėjimo metodų kūrimą.
Kitame etape gaminys gaminamas, išbandomas, supakuojamas ir planuojamas pristatymas. Tada logistikos etape priimami klientų užsakymai, planuojamas prekių pristatymas. Paskutinis tiekimo grandinės valdymo etapas yra tada, kai klientai gali grąžinti nekokybiškus produktus. Šiame etape įmonė taip pat turi atsakyti į klientų klausimus.
Kitas tiekimo grandinės valdymo modelis sugrupuoja visą valdymo veiklą į tris kategorijas: strateginę, taktinę ir operatyvinę. Strateginė veikla apima ryšių su tiekėjais ir klientais užmezgimą bei informacinių technologijų (IT) integravimą tiekimo grandinėje. Konkurentų tyrimas ir sprendimų dėl gamybos bei pristatymo priėmimas patenka į taktinę kategoriją. Veiklos kategorija apima kasdienį tiekimo grandinės valdymą, įskaitant gamybos grafikų sudarymą.
Įmonės naudoja prognozavimo ir paskirstymo modelius, kad turėtų atitinkamas atsargas, kurių reikia klientų paklausos svyravimams patenkinti. Prognozavimo ir paskirstymo modeliai padeda įmonėms išlaikyti efektyvesnes, taigi ir efektyvesnes, tiekimo grandinės valdymo strategijas. Pagal šį modelį apatinėje tiekimo grandinės dalyje esantys dalyviai, o ne arčiausiai kliento esantys, dažnai didina savo užsakymus, kai didėja paklausa. Ir atvirkščiai, sumažėjus paklausai, jie sumažina arba sustabdo savo užsakymus, kad išvengtų pernelyg didelių atsargų.
Šis didesnis paklausos svyravimas, kurį galima pastebėti tiekimo grandinėje tolstant nuo kliento, yra žinomas kaip plakimo arba rykštės efektas. Galimas šio reiškinio sprendimas yra „Kanban“ – paklausa pagrįstas tiekimo grandinės valdymo metodas. Naudodami šį Japonijoje kilusį metodą, tiekimo grandinės dalyviai reaguodavo į faktinius klientų užsakymus, o ne į jų prognozes.