Tiesa skiriant bausmę – tai koncepcija, kurią iškėlė kai kurie baudžiamosios justicijos gynėjai, kurie teigia, kad žmonės turėtų atlikti didelę dalį teisėjo paskirtos bausmės, o ne būti paleisti anksčiau laiko lygtinai. Istoriškai kalėjimų sistemos anksti paleido kalinius prieš lygtinį laikotarpį, kai jie elgiasi gerai ir dėl to manoma, kad jie nekelia grėsmės visuomenei. Taigi žmogus, nuteistas devyneriems metams, gali atlikti tik šešerius. Pagal tiesą skiriant bausmę tas pats asmuo turėtų atlikti ne mažiau kaip 85% devynerių metų bausmės.
Yra daug argumentų, patvirtinančių šią politiką, o kelios vyriausybės atsakė paskelbdamos tiesą skirdamos bausmes. Manoma, kad tai atgraso nuo nusikaltimų, nes nusikaltėliai supranta, kad jei bus nuteisti, didžiąją dalį paskirtos bausmės jie atliks kalėjime. Be to, šie įstatymai taip pat propaguojami kaip būdas apsaugoti aukų ir plačiosios visuomenės teises; Pavyzdžiui, smurtinių nusikaltimų aukos gali būti užtikrinti, kad kaltininkas atliks didžiąją bausmės dalį.
Argumentai prieš tokius įstatymus apima tai, kad jie prisideda prie didesnių kalėjimų išlaidų ir perpildymo ir kad jie gali panaikinti gero elgesio kalėjimuose paskatą, o tai gali sukelti elgesio problemų. Kai žmonės nepaleidžiami anksčiau laiko už gerą elgesį, jie gali būti nelinkę gerai elgtis, ypač perpildytame kalėjime.
Paprastai pasiūlymai dėl tiesos bausmių skyrimo įstatymuose taip pat yra susieti su kitomis bausmių skyrimo gairėmis, įskaitant privalomas minimalias bausmes. Pirmosios lygtinio paleidimo komisijos atima savo įgaliojimus, o bausmių skyrimo gairės savo ruožtu apriboja teisėjų diskreciją. Kai teisėjas priima nuosprendį regione, kuriame nurodytos bausmės skyrimo gairės, ji negali atšaukti ar pakeisti nuosprendžio, net jei manoma, kad tai atitinka kaltosios šalies ar visuomenės interesus.
Baudžiamojo teisingumo ir bausmių sistemų reforma yra sudėtinga problema, kuri dažnai keičiasi dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio į teisingumo sistemą ir kalėjimų sistemą. Regioniniai įstatymai taip pat gali būti gana įvairūs, priklausomai nuo jų gyventojų demografinės sudėties. Kai kuriuose regionuose gyvena liberalūs gyventojai, kurie, pavyzdžiui, norėtų sutelkti dėmesį į reabilitaciją, o kiti – konservatyvūs, kurie norėtų, kad nusikaltėliai atliktų tradicines kalėjimo bausmes.