Tiesioginė rinkodara yra kartais prieštaringas pardavimo būdas, kuriuo reklamuotojai tiesiogiai kreipiasi į potencialius klientus su produktais ar paslaugomis. Dažniausios tiesioginės rinkodaros formos yra pardavimas telefonu, pageidaujami arba nepageidaujami el. laiškai ir katalogai, lankstinukai, brošiūros ir kuponai. Daugeliu atvejų tikslas yra informuoti klientus apie produktus ar paslaugas, kurių jiems gali prireikti, nelaukiant, kol klientai pradės susisiekti. Ypač internete ši praktika sulaukė daug kritikos, kai kalbama apie asmens privatumą ir duomenų sekimą. Tačiau praktika yra labai sėkminga, o tai skatina daugelį rinkodaros specialistų tęsti, nepaisant galimos rizikos ir neigiamų aspektų.
Duomenų bazių kūrimo ir profiliavimo svarba
Norint sėkmingai vykdyti tiesioginę rinkodarą, įmonės dažniausiai turi kaupti dideles asmeninės informacijos apie potencialius klientus ir klientus duomenų bazes. Šios duomenų bazės dažnai parduodamos kitiems rinkodaros konglomeratams arba su jais dalijamasi. Dauguma duomenų bazių yra kompiuterizuotos, todėl jas labai lengva atnaujinti, kai keičiasi vartotojų informacija. Tokie dalykai kaip pirkimo istorija, adresas ir vidutinės pajamos gali padėti rinkodaros specialistui suformuoti potencialaus kliento profilį.
Kaip renkama informacija
Įvairios įmonės turi skirtingus būdus gauti informaciją apie klientus, tačiau procesas dažnai yra lengvesnis nei atrodo. Žurnalų prenumeratorių sąrašai, asociacijos narių sąrašai ir profesionalių konferencijų lankomumo žinynai dažnai yra viešai prieinami. Šie duomenys gali suteikti rinkodaros specialistams pradinį supratimą apie tam tikrų žmonių interesus. Mokyklos registracijos informaciją, geografinę informaciją, pvz., pašto ar pašto kodą, ir apytiksles metines pajamas taip pat dažnai galima gauti iš mokesčių įrašų. Internete rinkodaros specialistai kartais gali rinkti duomenis pagal peržiūrėtus tinklalapius arba įsigytus pirkinius.
Labiau pritaikytas būdas pasiekti klientus
Daugeliui įmonių ir paslaugų teikėjų, ypač mažų ar labai niuansuotų, tradicinės reklamos formos – radijas, laikraščiai, televizija ir panašiai – gali būti ne geriausias reklaminių biudžetų panaudojimas. Pavyzdžiui, įmonė, parduodanti vyrų plaukų slinkimo prevencijos gaminius, turėtų rasti radijo stotį, kurios formatas patiktų vyresniems klausytojams, kurie gali susidurti su šia problema. Nebūtų garantijų, kad ši grupė klausysis tos konkrečios stoties tiksliai tuo metu, kai buvo transliuojami bendrovės skelbimai.
Priešingai, tiesioginė rinkodara leistų įmonei iš anksto atrinkti klientus, atitinkančius reikiamus demografinius rodiklius. Šie žmonės gali būti nukreipti į specializuotus laiškus ar kvietimus telefonu. Tokiu būdu įmonė reklamai galėtų išleisti tiek pat pinigų, bet pasiekti didesnį potencialių pirkėjų procentą.
Klientų perkrova ir kiti trūkumai
Daugelis žmonių nežino, kaip asmeninė informacija, kurią jie pateikia užsakymo formoje arba apklausoje, vėliau gali būti panaudota tikslinei reklamai, o tai gali atverti tiesioginės rinkodaros industriją kritikai – žmonės paprastai nori, kad būtų atskleista visa informacija, kaip jų informacija gali būti arba bus naudojama. prieš jį pateikdamas. Viena vyraujanti filosofija tiesioginio pašto sluoksniuose yra mintis, kad jei klientas užsisako vieną prekę – pavyzdžiui, maudymosi kostiumėlį iš drabužių katalogo – jis taip pat gali susidomėti susijusiomis prekėmis, pvz., baseino reikmenimis ar treniruokliais. Tai gali sukelti tiesioginės rinkodaros perkrovą, nes potencialūs klientai bus priblokšti katalogų, nepageidaujamų el. laiškų ir nepageidaujamų telefono skambučių.
Taip pat susirūpinimą kelia tai, kad teisėtų tiesioginės rinkodaros agentūrų surinktą asmeninę informaciją nesąžiningos įmonės gali įsigyti turėdamos aiškų sukčiavimo tikslą. Rinkodaros specialistas, daug žinantis apie potencialų klientą, gali pabandyti panaudoti šią informaciją nusikaltimams, pvz., tapatybės vagystės ir banko sukčiavimo atveju.
Privatumo problemos internete
Viena iš griežčiausių tiesioginės klientų rinkodaros kritikų yra susijusi su internetine erdve. Žmonėms, kurie užsiima apsipirkimu internetu ar net atsitiktiniu interneto naršymu, paprastai nepatinka mintis, kad jų judėjimą seka įmonės, kurios tikisi jiems parduoti konkrečias prekes ar paslaugas. Daugelis privatumo ekspertų ir advokatų grupių bandė siekti taisyklių, prieštaraujančių agresyviam internetiniam sekimui, kad būtų išsaugotas asmeninis privatumas.
Pramonės reglamentas
Daugelis tiesioginės rinkodaros įmonių priklauso savikontrolės asociacijoms, kurios aktyviai neskatina nesąžiningo ar invazinio savo duomenų bazių naudojimo. Teisėtos tiesioginės rinkodaros įmonės taip pat paprastai siūlo metodus, kuriais asmenys, pateikę prašymą, gali „atsisakyti“ iš reklamos sąrašų. Jungtinėse Valstijose nacionalinis „neskambinimo sąrašas“ yra vienas sėkmingo pramonės reguliavimo pavyzdžių. Šis sąrašas, kurį tvarko Federalinė prekybos komisija, leidžia asmenims visam laikui atsisakyti tikslinių raginimų telefonu.
Daugumoje šalių klientai taip pat turi teisę atsisakyti nepageidaujamų katalogų prenumeratos ir blokuoti masinius el. laiškus savo pašto dėžutėse. Internete taip pat vyrauja daugybė kovos su šiukšlėmis ir stebėjimo iniciatyvų. Klientai paprastai negali visiškai užkirsti kelio tikslinei rinkodarai, tačiau dažnai gali daug nuveikti, kad padėtų kontroliuoti juose saugomą informaciją.