Tiesioginės medžiagos yra sąnaudų apskaitoje vartojamas terminas, kai nustatomos visos išlaidos, kurios tiesiogiai priskiriamos kiekvienam gamybos vienetui, sąnaudų centrui ar darbo užsakymui. Šios faktinės sąnaudos palyginamos su standartinėmis sąnaudomis ir nustatomi gamybos skirtumai. Nepalankūs skirtumai paprastai tiriami toliau, siekiant nustatyti priežastis.
Išlaidų apskaitos potemė yra standartinis kaštų apskaičiavimas. Tai būdas palyginti faktines produkto išlaidas su iš anksto nustatytomis standartinėmis išlaidomis. Gamybos vienetams taikomos standartinės tiesioginių medžiagų, tiesioginių darbo sąnaudų ir gamybos pridėtinės išlaidos, o tada palyginamos faktinės sąnaudos.
Beveik visada yra gamybos nukrypimų, ir jiems atliekama dispersijos analizė. Nepalankūs gamybos skirtumai paprastai rodo vadovybei, kad įmonės pelnas taip pat bus neigiamai paveiktas. Paprastai kuo greičiau jie sužino apie šiuos skirtumus, tuo greičiau jie gali bandyti ištaisyti priežastį.
Tiesioginės medžiagos paimamos iš tiesioginio medžiagų inventoriaus, kuris yra vienas iš apskaitos straipsnių, patenkančių į gamybos vienetus. Iš to gaunami du skirtumai: tiesioginis medžiagų kainų svyravimas ir tiesioginis medžiagų naudojimo svyravimas. Tiesioginis medžiagų kainos svyravimas yra faktinė kaina, atėmus standartinę kainą, padaugintą iš faktinio per tam tikrą laikotarpį pagamintų prekių kiekio.
Priešingai, tiesioginė medžiagų naudojimo dispersija apima faktinius gamybos vienetus, atėmus standartinius gamybos vienetus, padaugintus iš standartinės kainos. Jis taip pat žinomas kaip tiesioginis medžiagų kiekio dispersija arba tiesioginis medžiagų efektyvumo dispersija. Palanki dispersija būtų tada, kai faktinės vieneto sąnaudos yra mažesnės už apskaičiuotas standartines išlaidas. Atvirkščiai galiotų nepalankios dispersijos atveju.
Paprastai tiesioginės medžiagos yra išlaidos, susietos su atsargų sąskaita. Taip pat jie yra susiję su gamybos svyravimais, kurie tiesiogiai įtakoja įmonės pelną palankiai arba nepalankiai. Kitos panašiai traktuojamos išlaidos apima tiesioginį darbą, kintamąsias gamybos pridėtines išlaidas ir pastoviąsias gamybos pridėtines išlaidas.