Tiesioginis objekto įvardis užima daiktavardžio vietą sakinyje kaip objekto formos frazę, o ne kaip subjektą. Šis skirtumas yra svarbus, nes užtikrina tinkamą sakinio prasmės supratimą, taip pat tinkamą rašytinės ir šnekamosios kalbos gramatiką. Anglų kalboje tiesioginis objekto įvardis paprastai seka sakinyje esantį predikatą ir nurodo objektą, su kuriuo atliekamas veiksmas. Užuot aiškiai nurodęs tiesioginio objekto tapatybę naudojant daiktavardį, vietoj jo galima naudoti įvardį.
Kad kas nors tinkamai atpažintų ir suprastų tiesioginio objekto įvardžio paskirtį, pirmiausia jis turėtų suprasti tiesioginio objekto vaidmenį sakinyje. Ne visi sakiniai reikalauja tiesioginio objekto, ir tai nulemia veiksmažodžio tipas, naudojamas kaip sakinio predikatas; pereinamiesiems veiksmažodžiams reikalingas tiesioginis objektas, o netransitiniams veiksmažodžiams nereikia. Veiksmažodis, pavyzdžiui, „šypsosi“, sakinyje, pavyzdžiui, „Jis šypsosi“, nereikalauja objekto, todėl yra netiesioginis; o tranzityviniam veiksmažodžiui, pavyzdžiui, „meta“, tam veiksmui reikalingas objektas.
Sakinyje „Berniukas meta kamuolį“ objektas yra „rutulys“, kurį subjektas „Berniukas“ veikia per predikatą „meta“. Šiame pavyzdyje subjektas buvo daiktavardis „kamuolys“, tačiau kas nors gali naudoti tiesioginį objekto įvardį vietoj daiktavardžio. Tai dažnai daroma sakinyje po ankstesnio teiginio, kuriame buvo nustatyta tiesioginio objekto tapatybė. Dviem sakiniais, tokiais kaip: „Berniukas paėmė kamuolį. Išmetė“, – antrame sakinyje vartojami įvardžiai, kad būtų išvengta bereikalingo pasikartojimo.
Anglų kalba apima subjekto ir objekto įvardžius, kurie gali būti vienodi, bet gali būti gana skirtingi. Pavyzdžiui, „jis“ naudojamas tik kaip subjekto įvardis sakinyje; toks teiginys kaip „Moteris jį pabučiavo“ yra gramatiškai neteisingas, nes „jis“ naudojamas kaip tiesioginis objekto įvardis. Nors „jis“ ir „ji“ yra subjektiniai įvardžiai, „jis“ ir „ji“ yra daiktiniai įvardžiai, todėl sakinys turėtų būti „Moteris jį pabučiavo“.
„Tai“ gali būti naudojamas kaip subjektas arba objektas, kaip ir „tu“, bet kitu atveju dauguma įvardžių gali būti naudojami tik kaip subjektas arba objektas. Daugeliui kyla painiavos dėl tinkamo žodžių „kas“ ir „kas“ vartojimo dėl to, kad „kam“ yra objektinis įvardis. Būtų gramatiškai teisinga, jei kas nors naudotų tiesioginį objekto įvardį sakydamas: „Kam jis parašė laišką? o “Kas parašė laišką?” yra neteisingas, nes „kas“ yra tinkamas dalyko įvardis.