Suvirinimas volframo inertinėmis dujomis (TIG) yra reaktyvių metalų, tokių kaip magnis ir aliuminis, sumaišymo procesas. Suvirinimo proceso metu tarp smailaus volframo elektrodo ir suvirinamo ploto susidaro lankas. Apsauginės dujos naudojamos švariam suvirinimui sukurti, nes jos apsaugo nuo oksidacijos. Suvirinimo metodas tapo populiarus ir naudingas XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ir dėl to labai paskatino aliuminio naudojimą suvirinimui ir konstrukciniams procesams. Jis dažniausiai naudojamas tiek aukštos kokybės, tiek rankiniam suvirinimui.
Paprastai TIG suvirinimui naudojamas dujų ekranas yra argonas, helis arba jų derinys. Sujungus šias dvi dujas, galima užtikrinti didesnį suvirinimo greitį ir suvirinimo prasiskverbimą. Argoną dažniausiai renkasi dauguma suvirintojų vien todėl, kad jis yra sunkesnis už orą ir geriau dengia suvirinant.
Naudodamas TIG suvirinimo procesą, žmogus gali atlikti įvairius suvirinimo būdus su daugeliu skirtingų metalų, nors plienas ir aliuminis yra plačiausiai naudojami. Užpildo strypas, dažniausiai pagamintas iš tos pačios medžiagos kaip ir netauriųjų metalų, naudojamas sutvirtinti jungtis ir suvirinti sunkiuosius metalus.
Yra keletas skirtingų tipų jungčių, skirtų naudoti su šiuo suvirinimo metodu, įskaitant sandūrinę jungtį, juostinę jungtį, kampinę jungtį ir T formos jungtį. Užpakalinė jungtis, kurią galima suvirinti be užpildo strypo pagalbos, apima du metalo gabalus, sujungiamus išilgai siūlių. Naudojant juosmeninę jungtį, viršutinis kraštas privirinamas prie apatinės dalies tarp dviejų persidengiančių metalų. Kampinė jungtis apima vieno metalo gabalo suvirinimą stačiu kampu į antrojo metalo gabalo kraštą, kad būtų suformuotas kampas. T formos jungtis sukuriama pastatant vieną metalo gabalą statmenai kitam metalo gabalui, kad susidarytų T forma, ir tam reikia užpildo strypo. Šio tipo suvirinimas atliekamas abiejose statmenos siūlės pusėse.