Tikroji ir tikroji vertė apskaitos tikslais – tai vertė, kurią pareiškimą parengęs asmuo laiko tikslia ir pagrįsta. Šis terminas gali būti vartojamas įvairiuose kontekstuose, įskaitant turto vertinimą mokesčiams ir audito ataskaitų rengimą korporacijoms. Nėra griežtų ir greitų apibrėžimų, nors visuotinai priimta apskaitos praktika suteikia tam tikrų gairių buhalteriams, norintiems rengti ataskaitas labai patikimai. Pareiškimai gali būti pasirašyti arba antspauduoti nurodant, kad, rengėjo nuomone, vertė yra teisinga ir teisinga.
„Tikroji“ tikrosios ir tikrosios vertės komponentas reiškia ataskaitoje pateiktos informacijos patikimumą. Tai rodo, kad, remiantis rengėjo žiniomis apie situaciją, manoma, kad visi cituoti skaičiai yra beveik tikslūs. Pavyzdžiui, įmonės apskaitos ataskaitose skaičiai paprastai apvalinami, kad būtų lengviau apskaityti, tačiau iš esmės jie turėtų būti teisingi. Tai apima ne tik grynųjų pinigų operacijų deklaracijas, bet ir turtą.
Tikrasis vertinimas pagrįstas tam tikrų standartų, skirtų turto vertei nustatyti, atitikimu. Tai užtikrina, kad buhalteriai, rengdami finansines deklaracijas, vadovautųsi nuoseklumu. Kai kuriuos išteklius sunku įvertinti, nes jie neturi paruoštų atitikmenų, kuriuos būtų galima panaudoti palyginimui. Pavyzdžiui, akcijas palyginti lengva įvertinti, nes jos perkamos ir parduodamos atviroje rinkoje, o žmonės gali ieškoti identiškų akcijų skaičius. Nekilnojamas turtas yra sudėtingesnis, nes nėra identiško atitikmens, su kuriuo būtų galima jį palyginti.
Tikrosios ir tikrosios vertės nustatymas yra svarbus tokiai veiklai kaip mokestinės prievolės nustatymas. Buhalteriai paprastai nori sumažinti savo klientų ar darbdavių atsakomybę, naudodamiesi turimomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, reikalaudami pagrįstų atskaitymų ir pažymėdami, kad laikui bėgant turtas nuvertėja. Kai jie pareiškia, kad ataskaitos atspindi tikrąją ir tikrąją vertę, jie laikosi ataskaitoje pateiktų teiginių ir mano, kad tai tiksliai atspindi sąskaitų likučius ir turtą.
Buhalterių standartai gali priklausyti nuo jų rengiamų dokumentų tipų. Profesinės organizacijos pateikia išsamias ir išsamias gaires, skatinančias buhalterius savo darbe naudoti nuoseklius, sąžiningus ir pagrįstus metodus. Svarbiausia yra nuoseklumas, nes vieno buhalterio parengtos sąskaitos turėtų atrodyti panašiai, jei jas rengia kitas apskaitos specialistas. Jei būtų radikalių skirtumų, vienas arba abu nesilaiko apskaitos standartų. Auditoriai gali parengti savo tikrosios ir tikrosios vertės įverčius, kuriuos galima palyginti su apskaitos deklaracijose nurodytomis sumomis.