Tikroji vertė – tai turto arba įsipareigojimo vertė, kuri laikoma pagrįsta, įvertinus visus veiksnius, galinčius turėti įtakos nustatant vertę. Yra keletas būdų, kaip tikroji vertė gali būti taikoma apskaitoje ir versle. Organizacijos, kurios nustato apskaitos praktikos standartus, periodiškai peržiūri metodiką, kurią patvirtina tikrosios vertės apskaičiavimui, kad įsitikintų, jog ji yra tiksli, ir, jei reikia, ją peržiūri, kad atspindėtų besikeičiančias tendencijas ir požiūrį, kad apskaitos praktika neatsiliktų nuo realaus pasaulio įvykių.
Tikrosios vertės apskaitoje turtas ir įsipareigojimai apskaitomi šia verte, kad būtų pateiktas išsamus ir tikslus finansinės būklės vaizdas. Ši vertė taip pat gali kelti susirūpinimą planuojant pardavimą ar įsigijimą, nes visos susijusios šalys nori patvirtinti, kad kaina yra teisinga ir naudinga jų interesams. Kadangi pardavimas su nuostoliu arba nuolaida gali būti susietas su baudomis arba nauda, atsižvelgiant į sandorio tipą, tikrosios vertės nustatymas yra labai svarbus tam tikrų tipų sandorių ataskaitose.
Vienas iš būdų nustatyti tikrąją vertę yra naudoti kotiruojamas rinkos kainas. Rinkos kainomis galima vadovautis kaip gairėmis vertinant daugelio rūšių turtą ir įsipareigojimus, darant prielaidą, kad atviroje rinkoje prekiaujantys žmonės pasiekia jiems priimtinas kainas. Kadangi tikrosios vertės pagrindas yra kaina, kurią turtas ar įsipareigojimas gautų, jei šalys, kurios nėra verčiamos, parduotų jį norimu sandoriu, o atviros rinkos sandoriai paprastai yra pasirengę, šios vertės gali būti tikslios.
Kitos priemonės gali būti naudojimasis vertinimo specialisto paslaugomis arba kainų nustatymas pagal panašias prekes rinkoje. Pavyzdžiui, kažką panašaus į nekilnojamąjį turtą gali būti sudėtinga įvertinti, nes jis yra unikalus. Žvelgiant į palyginamo turto kainas, galima gauti atskaitos pagrindą vertinimui, kuris gali būti naudojamas norint kuo tiksliau įrašyti turto vertę.
Kilus ginčui dėl tikrosios daikto vertės, dalyvaujančios šalys gali pateikti informaciją, pagrindžiančią savo poziciją. Informacija gali apimti metodų, naudojamų tam tikrai vertei gauti, demonstravimą, kartu su vertės įvertinimą tvarkančio asmens įgaliojimais. Tokie ginčai gali būti kliūtis tokiems sandoriams kaip pardavimas ir susijungimas, nes šalys gali nenorėti judėti į priekį, kol nesusitaria dėl atitinkamo daikto vertės.