Tilapijos akvakultūra yra terminas, vartojamas apibūdinti tilapijų auginimą. Tai žuvis, kurią lengva auginti ir paprastai laikoma gana gero skoniu. Kartais terminas akvakultūra vartojamas pakaitomis su terminu akvakultūra. Tilapijų akvakultūra ir kitų rūšių žuvų, pavyzdžiui, lašišų ir karpių, akvakultūra nėra laikomos verslinės žvejybos rūšimis. Taip yra todėl, kad žuvys veisiamos ir auginamos viename įrenginyje, o ne gaudomos gamtoje, kaip įprasta verslinėje žvejyboje. Tilapijų akvakultūra išaugo gana greitai, nes dėl daugelio veiksnių šios rūšies žuvys buvo labai pelningos auginti.
Dvi priežastys, kodėl tilapijų akvakultūra yra tokia pelninga, yra tai, kad žuvys auga labai greitai ir jas galima tankiai laikyti. Tai reiškia, kad žuvys yra paruoštos rinkti greičiau nei kitų rūšių žuvys ir joms auginti reikia mažiau vietos. Naudoti mažiau vietos žuvims auginti yra ekonomiška žuvų augintojams.
Valgomieji tilapijų akvakultūros produktai turi privalumų ir trūkumų. Vienas iš privalumų yra tas, kad tilapijoje, nesvarbu, ar tai būtų auginama ūkyje, ar sugauta gamtoje, gyvsidabrio kiekis mažesnis nei kitų rūšių žuvyse. Kiti privalumai yra tai, kad žuvyje yra daug vitaminų ir maistinių medžiagų, o žuvis yra geras baltymų šaltinis. Be to, kadangi žuvis lengva auginti ir duoda didelį derlių, ji taip pat gana prieinama vartotojams. Kadangi tai gana įperkama, visame pasaulyje bakalėjos parduotuvėse vis dažniau galima rasti tiek šviežios, tiek šaldytos tilapijos filė.
Vienas iš ūkyje auginamų tilapijų mitybos trūkumų yra žuvyje esantis riebalų kiekis. Taip gali būti dėl to, kad ūkiuose auginamos tilapijos yra šeriamos maistu, kuriame yra daug kukurūzų. Buvo abejojama, kaip ši dieta paveikė žuvies maistinę vertę, ir vis dar tiriama bei diskutuojama. Nepaisant to, tilapijos akvakultūra vis dar klesti, pelninga ir auga.