Tinea faciei yra grybelinė infekcija, pažeidžianti veido ar galvos odą. Infekcijai būdingos niežtinčios, apvalios, pleiskanojančios dėmės, kurios yra šiek tiek iškilusios ir rožinės arba raudonos spalvos. Tie patys grybeliai, kurie sukelia pėdų grybelio ir grybelio grybelius, gali sukelti odos išbėrimus, o infekcija gali būti perduodama kitiems tiesioginio kontakto metu arba dalijantis asmeninėmis higienos priemonėmis. Daugeliu atvejų tinea faciei galima išgydyti kasdien tepant vietinį priešgrybelinį kremą maždaug dvi savaites. Sunkioms infekcijoms gali prireikti didelio stiprumo kremų ar geriamųjų vaistų, kuriuos paskyrė dermatologas.
Grybai, sukeliantys tinea faciei, randami visame pasaulyje, nors žmonės, gyvenantys atogrąžų ir drėgno klimato sąlygomis, dažniausiai užsikrečia infekcijomis. Mažiems vaikams ir žmonėms, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, kyla didžiausia rizika susirgti pagrindiniais simptomais. Daugeliu atvejų grybelinė infekcija prasideda kitose kūno vietose, pvz., kojų pirštuose, ir netyčia pernešama ant veido, kai subraižyti užkrėstą vietą arba naudojant drėgną rankšluostį. Grybai yra užkrečiami ir gali išplisti kitiems žmonėms, jei jie naudojasi skustuvu, rankšluosčiu ar kosmetika su užsikrėtusiu asmeniu.
Tinea faciei bėrimai paprastai išsivysto maždaug per savaitę. Pirmieji infekcijos požymiai dažniausiai yra kelios iškilusios lopinės, dengiančios nedidelį veido plotą. Per kelias dienas pleistrai pradeda pleiskanoti ir pradeda niežėti. Bėrimas paprastai yra daug raudonesnis nei aplinkinė odos sritis ir turi aiškiai apibrėžtą kraštą. Niežulys ir skausmas dažnai būna baisiausi, kai veidą veikia tiesioginiai saulės spinduliai.
Svarbu apsilankyti pas dermatologą, kai staiga atsiranda veido bėrimas, kuris išlieka kelias dienas. Gydytojas paprastai gali diagnozuoti tinea faciei tik pagal fizinę pleistrų išvaizdą. Kai kuriais atvejais jis arba ji gali nuspręsti paimti nedidelį odos audinio mėginį iš užkrėstos vietos ir atlikti tyrimą laboratorijoje, kad būtų patvirtintas konkretus grybelis.
Jei paciento bėrimas yra lengvas ir nesukelia didelių niežėjimo simptomų, gydytojas gali pasiūlyti nereceptinį vietinį tepalą, pvz., tolnaftatą arba klotrimazolą. Rimtesni tinea faciei atvejai gali būti gydomi receptiniais tepalais. Dermatologas taip pat gali paskirti geriamąjį priešgrybelinį vaistą, jei simptomai išlieka arba pablogėja nepaisant maždaug dviejų savaičių vietinio gydymo. Tinkamai gydant, dauguma tinea faciei bėrimų išnyksta greičiau nei per mėnesį, nesukeliant odos randų.