Tinklo analizatorius – prietaisas, tikrinantis perdavimo ir atspindžio savybes elektros tinkle. Tinklo komponentai yra perdavimo linijos, kondensatoriai, jungikliai, induktoriai ir rezistoriai. Tinklo analizatoriai paprastai naudojami dviejų prievadų tinklams, pvz., filtrams ir stiprintuvams, apibūdinti, bet taip pat gali būti naudojami tinkle su keliais prievadais.
Skaliarinis tinklo analizatorius (SNA) ir vektorinis tinklo analizatorius (VNA) yra dviejų tipų tinklo analizatorius. Trys pagrindiniai komponentai sudaro kiekvieną tinklo analizatorių, įskaitant signalų generatorių, bandymo rinkinį ir vieną ar daugiau imtuvų. Šie įrenginiai daugiausia veikia aukšto dažnio diapazone nuo 9 kHz iki 110 GHz, tačiau kai kurie veikia žemesniais, maždaug 1 kHz, dažniais. Žemesnio dažnio analizatoriai geriausiai tinka atvirų kilpų ir garso stabilumo analizei matuoti.
Nors senesniuose modeliuose trūko signalų generatoriaus, jie buvo sukurti dirbti su išoriniais atskirais generatoriais per specialią jungtį, vadinamą bendrosios paskirties sąsajos magistralės (GPIB) ryšiu. Šis ryšys palengvina ryšį tarp dviejų aparatinės įrangos dalių ir labai greitai keičiasi duomenimis. Šiuolaikiniai analizatoriai turi ne vieną, o du tokius generatorius, kad būtų galima atlikti sudėtingesnius tyrimus. Vienas iš pavyzdžių yra maišytuvo testas, kurio metu vienu metu turi būti generuojami ir radijo dažnio (RF), ir vietinio generatoriaus (LO) signalai.
Bandymo rinkinys atlieka du svarbius vaidmenis abiejuose analizatoriuose, nes jis padalija krintantį signalą ir naudoja jį signalo generatoriui kalibruoti SNA arba kaip VNA fazės atskaitą. Paskutinis abiejų įrenginių komponentas yra imtuvas, kuris registruoja bandymo rezultatus. Abu įrenginiai turi standartinį atskaitos prievadą ir kelis bandymo prievadus. Priklausomai nuo prekės ženklo, kiekvienas bandomasis prievadas gali būti susietas su savo imtuvu arba bendrinamas.
Skaliarinis tinklo analizatorius gali išmatuoti tik signalo dydį, o vektorinis tinklo analizatorius gali išmatuoti signalo dydį ir fazę. Matavimai kalibruojami, kad pakartojimai būtų tikslūs. Bandymo prievadas, kuris naudojamas nuorodai, yra pažymėtas R, o pagrindiniai – A, B ir C.
Iš dviejų tipų dažniausiai naudojami vektoriniai tinklo analizatoriai. Siekiant užtikrinti, kad tinklo analizatorius pateiktų tikslius rezultatus, jis turi būti reguliariai kalibruojamas. Kalibravimas gali būti baigtas automatiškai arba rankiniu būdu, tačiau procesas turi atitikti tam tikrus standartus.